Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija
| Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija |
Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija (Šiaulių konservatorija) – valstybinė dieninė, savarankiško mokymosi meno gimnazija Šiauliuose.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įsteigta 1939 m., kai nacių Vokietijai okupavus Klaipėdą buvo uždaryta Klaipėdos muzikos mokykla. Įkūrėjas ir pirmasis direktorius – dirigentas, kompozitorius, pedagogas, profesorius Juozas Karosas.
Pokario metais mokykla vadinta Šiaulių muzikos technikumas, vėliau Šiaulių aukštesnioji muzikos mokykla. 1990 m. savo veiklą pradėjo papildomo mokymo skyrius, kuriame vykdomos įvairios trukmės neformalaus muzikinio ugdymo programos. 2009 m. konservatorija gavo buvusios „Lietuvos geležinkelių“ valdybos patalpas. 2010 m. konservatorijai suteiktas Sauliaus Sondeckio vardas.[1]
Mokyklos pavadinimų ir statusų kaita:
- 1939 m. – Valstybinė Šiaulių vidurinė muzikos mokykla
- 1959 m. – Šiaulių muzikos technikumas
- 1969 m. – Šiaulių aukštesnioji muzikos mokykla
- 1993 m. – Šiaulių konservatorija
- 2010 m. – Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatorija
- 2011 m. – Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokykla
- 2013 m. – Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija
Kasmet vyksta naujų mokinių priėmimas į 9–11 klases, o nuo 2012 m. mokyklai suteikus ilgosios gimnazijos statusą, pradėtos formuoti ir pradinės klasės. 2019 metais gimnazija planuoja ,kad mokykla turės pilną 1–12 klasių komplektą ir teiks menui gabiems mokiniams nuoseklų bendrąjį ir meninį ugdymą.
Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Akordeono skyrius;
- Bendrojo fortepijono skyrius;
- Bendrojo lavinimo skyrius;
- Bendrosios muzikos teorijos skyrius;
- Choro dirigavimo ir dainavimo skyrius;
- Dailės skyrius;
- Fortepijono skyrius;
- Gitaros skyrius;
- Liaudies instrumentų skyrius;
- Pradinio ugdymo skyrius;
- Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų skyrius;
- Styginių instrumentų skyrius;
- Papildomo mokymo skyriaus bendro fortepijono skyrius.
Specialybės – akordeonas, choro dirigavimas, dainavimas, fortepijonas, gitara, pučiamieji, mušamieji, styginiai, liaudies instrumentai, vargonai, dailė. Mokiniai įgyja profesinės meninės linkmės formalųjį pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, parengiami tolimesnėms studijoms aukštosiose mokyklose.
Asmenybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Direktoriai
- Juozas Karosas – 1939–1945 m.
- Jonas Lamauskas – 1966–2005 m.
- Irena Asauskienė – 2005–2020 m.
- Regina Marozienė – 2020–dabar
- Konservatorijoje dirbo
Ignas Prielgauskas, Stasys Vainiūnas, Viktoras Paulavičius, Algirdas Bružas, Stanislova Dievaitytė, Julius Gaidelis, Juozas Gavenauskas, Irena Gražulytė, Zofija Juodvalkienė, Viktoras Jauniškis, Stasys Jautakas, Bronius Sližys ir kt.
- Konservatorijoje studijavo
- dirigentai: Saulius Sondeckis, Dainius Trinkūnas, Egidijus Ališauskas, Arūnas Katilius, Algimantas Mišeikis;
- kompozitoriai: Julius Juzeliūnas, Vytautas Laurušas, Vytautas Juozapaitis, Jurgis Juozapaitis;
- smuikininkai, altistai: Eugenijus Paulauskas, Kazimieras Kanišauskas, Algirdas Stulgys, Remigijus Vitkauskas;
- pianistai: Rimantas Vingras, Giedrė Grubinskaitė, Romualdas Lukošius, Gytis Trinkūnas;
- kanklininkės: Kristina Kuprytė, Regina Marozienė, Jolita Sidorenkaitė;
- akordeonininkai: Zita Abromavičiūtė, Povilas Velikis, Romas Morkūnas, Martynas Levickis;
- dainininkai: Gintarė Skėrytė, Giedrius Žalys, Jonas Lamauskas, Živilė Lamauskienė, Liudas Norvaišas, Jolanta Stanelytė, Nijolė Ščiukaitė;
- fagotininkai: Šarūnas Kačionas, Vytautas Strolia;
- trimitininkas Vilimantas Bružas;
- fleitininkas Rimantas Giedraitis;
- trombonininkai Stasys Paliukas, Pranas Dapšauskas, Rimantas Valančius;
- valtornistas Vilimantas Vitartas;
- klarnetininkas Algirdas Doveika;
- chorvedžiai: Aurelija Andrejauskaitė, Algirdas Viesulas;
- meno kolektyvų vadovai: Marytė Markevičienė, Regina Vaišnorienė, Darius Daknys, Jurgita Juozūnienė, Daiva Kšanienė, Vytautas Pilibavičius.