Ševčenkos Korsunis

Ševčenkos Korsunis ukr. Корсунь-Шевченківський
Miesto reginys
Ševčenkos Korsunis 49°25′0″ š. pl. 31°16′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Ukraina
Sritis	Čerkasų sritis
Rajonas	Čerkasų rajonas
Gyventojų (2021 m.)	17 216
Plotas	13,1 km²
Tankumas (2021 m.)	1 314 žm./km²
Vikiteka	Ševčenkos Korsunis
Kirčiavimas	Ševčeñkos Korsùnis

Ševčenkos Korsunis (ukr. Корсунь-Шевченківський) – miestas vidurio Ukrainoje, Čerkasų srityje, 58 km į vakarus nuo Čerkasų, prie Rosės upės. Korsunio geležinkelio stotis prie Kijevo–Dnipro linijos, plentai į Myronivką, Smilą. Yra Korsunio mūšio memorialas, Poniatovskio dvaras, kraštotyros, meno muziejai, kraštovaizdžio parkas, senovinė hidroelektrinė.

Istorija

Korsunis įkurtas 1032 m. kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo kaip gynybinė tvirtovė nuo klajoklių antpuolių. 1240 m. miestą sugriovė Batijaus kariauna. 1585 m. Korsuniui suteikta Magdeburgo teisė, priklausė kunigaikščiams Višneveckiams. Nuo 1765 m. priklausė Stanislavui Poniatovskiui. Atidaryti milo, šilko, salietros fabrikai, pastatyti dvaro rūmai. Carinės Rusijos laikais Korsunis priklausė Lopuchovams.

Lopuchinų dvaro rūmai

1938 m. tapo miestu. 1944 m. sausį–vasarį prie miesto vyko didelis Antrojo pasaulinio karo mūšis, kuriame žuvo ~80 tūkst. karių. Tais pačiais metais suteiktas Ševčenkos Korsunio pavadinimas, kadangi miesto apylinkėse (Morynicėse) gimė ukrainiečių rašytojas Tarasas Ševčenka. TSRS laikais veikė staklių gamykla, mechanikos dirbtuvės.

1923–2020 m. – rajono centras.