Ševčenkos Korsunis
Ševčenkos Korsunis ukr. Корсунь-Шевченківський | |
---|---|
Miesto reginys | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Ukraina |
Sritis | Čerkasų sritis |
Rajonas | Čerkasų rajonas |
Gyventojų | 17 216 |
Plotas | 13,1 km² |
Tankumas | 1 314 žm./km² |
Vikiteka | Ševčenkos Korsunis |
Kirčiavimas | Ševčeñkos Korsùnis[2] |
Ševčenkos Korsunis (ukr. Корсунь-Шевченківський) – miestas vidurio Ukrainoje, Čerkasų srityje, 58 km į vakarus nuo Čerkasų, prie Rosės upės. Korsunio geležinkelio stotis prie Kijevo–Dnipro linijos, plentai į Myronivką, Smilą. Yra Korsunio mūšio memorialas, Poniatovskio dvaras, kraštotyros, meno muziejai, kraštovaizdžio parkas, senovinė hidroelektrinė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Korsunis įkurtas 1032 m. kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo kaip gynybinė tvirtovė nuo klajoklių antpuolių. 1240 m. miestą sugriovė Batijaus kariauna. 1585 m. Korsuniui suteikta Magdeburgo teisė, priklausė kunigaikščiams Višneveckiams. Nuo 1765 m. priklausė Stanislavui Poniatovskiui. Atidaryti milo, šilko, salietros fabrikai, pastatyti dvaro rūmai. Carinės Rusijos laikais Korsunis priklausė Lopuchovams.
1938 m. tapo miestu. 1944 m. sausį–vasarį prie miesto vyko didelis Antrojo pasaulinio karo mūšis, kuriame žuvo ~80 tūkst. karių. Tais pačiais metais suteiktas Ševčenkos Korsunio pavadinimas, kadangi miesto apylinkėse (Morynicėse) gimė ukrainiečių rašytojas Tarasas Ševčenka. TSRS laikais veikė staklių gamykla, mechanikos dirbtuvės.[3]
1923–2020 m. – rajono centras.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ KORSUN'-ŠEVČENKIVS'KYJ
- ↑ Pasaulio vietovardžiai. Europa. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Ševčeñkos Korsùnis.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 227