Pereiti prie turinio

Ševčenkos Korsunis

Koordinatės: 49°25′0″ š. pl. 31°16′0″ r. ilg. / 49.41667°š. pl. 31.26667°r. ilg. / 49.41667; 31.26667 (Ševčenkos Korsunis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ševčenkos Korsunis
ukr. Корсунь-Шевченківський
      
Miesto reginys
Ševčenkos Korsunis
Ševčenkos Korsunis
49°25′0″ š. pl. 31°16′0″ r. ilg. / 49.41667°š. pl. 31.26667°r. ilg. / 49.41667; 31.26667 (Ševčenkos Korsunis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Čerkasų sritis Čerkasų sritis
Rajonas Čerkasų rajonas
Gyventojų (2021 m.[1]) 17 216
Plotas 13,1 km²
Tankumas (2021 m.[1]) 1 314 žm./km²
Vikiteka Ševčenkos Korsunis
Kirčiavimas Ševčeñkos Korsùnis[2]

Ševčenkos Korsunis (ukr. Корсунь-Шевченківський) – miestas vidurio Ukrainoje, Čerkasų srityje, 58 km į vakarus nuo Čerkasų, prie Rosės upės. Korsunio geležinkelio stotis prie Kijevo–Dnipro linijos, plentai į Myronivką, Smilą. Yra Korsunio mūšio memorialas, Poniatovskio dvaras, kraštotyros, meno muziejai, kraštovaizdžio parkas, senovinė hidroelektrinė.

Korsunis įkurtas 1032 m. kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo kaip gynybinė tvirtovė nuo klajoklių antpuolių. 1240 m. miestą sugriovė Batijaus kariauna. 1585 m. Korsuniui suteikta Magdeburgo teisė, priklausė kunigaikščiams Višneveckiams. Nuo 1765 m. priklausė Stanislavui Poniatovskiui. Atidaryti milo, šilko, salietros fabrikai, pastatyti dvaro rūmai. Carinės Rusijos laikais Korsunis priklausė Lopuchovams.

Lopuchinų dvaro rūmai

1938 m. tapo miestu. 1944 m. sausį–vasarį prie miesto vyko didelis Antrojo pasaulinio karo mūšis, kuriame žuvo ~80 tūkst. karių. Tais pačiais metais suteiktas Ševčenkos Korsunio pavadinimas, kadangi miesto apylinkėse (Morynicėse) gimė ukrainiečių rašytojas Tarasas Ševčenka. TSRS laikais veikė staklių gamykla, mechanikos dirbtuvės.[3]

1923–2020 m. – rajono centras.

  1. KORSUN'-ŠEVČENKIVS'KYJ
  2. Pasaulio vietovardžiai. Europa. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Ševčeñkos Korsùnis.
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 227