Šepetos pelkė

Koordinatės: 55°47′14″ š. pl. 25°0′50″ r. ilg. / 55.78722°š. pl. 25.01389°r. ilg. / 55.78722; 25.01389
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°47′14″ š. pl. 25°0′50″ r. ilg. / 55.78722°š. pl. 25.01389°r. ilg. / 55.78722; 25.01389Šepetos pelkė – pelkė Kupiškio rajono savivaldybėje, esanti 5 km į pietus nuo Kupiškio ir 0,5 km į vakarus nuo Šepetos gyvenvietės, kurios bendras plotas 1650 ha.

Pasak legendos pelkė atsirado prasmegus į žemę miestui.[1]

Geografija ir geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštapelkė susidarė maždaug prieš 7 tūkst. metų, po paskutiniojo Baltijos ledynmečio, lėkštoje moreninėje įdauboje, Lėvens ir Šventosios vandenskyroje. Vandens nepraleidžiančioje žemėje pradėjo augti drėgmę mėgstantys augalai (daugiausia kiminai, baltoji durpinė samana).[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki pradedant eksploatuoti pelkę 1939 m. čia telkšojo įvairūs akivarai ir klampynės. Žymus gamtininkas Tadas Ivanauskas dar 1921 m. siūlė pelkę palikti kaip neliečiamą gamtos draustinį, kuriame buvo paukščių karalija ir augo ledynų periodo reliktas – beržas keružis. Tada didžiausias durpių klodo storis buvo 7 m, o pelkės vidurys buvo iškilęs 5 m aukščiau už pakraščius.

Tarpukaryje pelkę tyrė biologo Vinco Vilkaičio suburta mokslininkų grupė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Kupiškio seniūnija“. kupiskis.lt. 2016-03-21. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
  2. Henrikas Paulauskas, Petras Račkauskas. Kupiškio rajonas. 1990 Vilnius, „Mintis“

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šepetos pelkės paslaptys