Evenkų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Evenkų kalba
Эвэнки, Solon
KalbamaRusija, Mongolija, Kinija
Kalbančiųjų skaičius29 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųnepriklauso kalbamiausių kalbų šimtukui
KilmėAltajaus

 tungusų
  šiaurės tungusų
   evenkų

    evenkų
Rašto sistemosLotynų (1931-37)
Evenkų kirilica (1937-)
Kalbos kodai
ISO 639-1-
ISO 639-2-
ISO 639-3evn

Evenkų kalba (Ewenki, Ewenke, Owenke, Solon) – gausiausia šiaurės tungusų kalbų grupės kalba. Vartojama evenkų, gyvenančių Sibiro platybėse, taip pat Kinijoje, Mongolijoje.

Evenkų kalba smarkiai paveikta kitų regiono kalbų: rusų, jakutų, buriatų, mongolų. Kalba turi daug dialektų, kurie grupuojami į šiaurės, pietų ir rytų grupes.

Kalba laikoma nykstančia.[1]

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Evenkų kalba priskiriama tungusų kalbų šeimai. Jos panašumas į mandžiūrų kalbą, kuri yra geriausiai aprašyta šeimos kalba, pastebėtas prieš kelis šimtus metų, pirmiausia botaniko P. S. Pallas XVIII a. pabaigoje, vėliau šiuolaikinių lingvistų tyrimų XIX a. viduryje. Tiksli vidinė tungusų kalbų šeimos vidinė struktūra tebėra diskutuotina. Kai kurie mokslininkai išskiria dvi pošeimes: mandžiūrų ir visų kitų tungusų kalbų, įskaitant evenkų kalbą. Ethnologue skirsto tungusų kalbas į šiaurinę ir pietinę pošeimes, evenkų kalba kartu su evenų ir negidalų kalba priskiriamos šiaurinei pošeimei, o pietinė grupė dar dalinama į pietvakarių (tarp jų ir mandžiūrų kalba) bei pietryčių (nanajų kalba ir kitos). Kiti mokslininkai išskiria tris ar daugiau pošeimių.

Platesniame kontekste kai kurie mokslininkai tungusų kalbas priskiria siūlomai Altajaus kalbų šeimai kartu su tiurkų ir mongolų kalbomis, tačiau pats Altajaus kalbų šeimos egzistavimas daugelio lingvistų yra ginčijamas.

Dialektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

N. Bulatova suskaičiuoja 14 tarmių ir 50 patarmių Rusijoje, tarp Jenisiejaus ir Sachalino. Remiantis fonologija evenkų kalbos dialektai skirstomi į tris pagrindines grupes: šiauriniai, pietiniai ir rytiniai dialektai.[2]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki lotynų abėcėlės įvedimo 1931 m. ir o to sekusio jos pakeitimo kirilica 1936-7 m. evenkai savo rašto sistemos neturėjo. Bendrinė kalba iš pradžių rėmėsi Nepa dialektu iš pietinio pogrupio, bet XX a. šeštajame dešimtmetyje buvo perplanuota remiantis Akmenuotosios Tunguskos dialektu.

Raidynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijoje evenkų kalbos abėcėlė sukurta 1931 m. lotynų abėcėlės pagrindu, o 1937 m. pakeista į kirilicą.[3] Kinijoje evenkų kalbai naudojamas mongolų raštas.[4]

Abėcėlė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

А а Б б В в Г г Д д Е е Ё ё Ж ж
З з И и Й й К к Л л М м Н н Ӈ ӈ
О о П п Р р С с Т т У у Ф ф Х х
Ц ц Ч ч Ш ш Щ щ Ъ ъ Ы ы Ь ь Э э
Ю ю Я я


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Whaley, Lindsay J.; Grenoble, Lenore A.; Li, Fengxiang (June 1999), „Revisiting Tungusic Classification from the Bottom up: A Comparison of Evenki and Oroqen“, Language 75 (2): 286–321
  2. Atknine, Victor (1997), „The Evenki Language from the Yenesei to Sakhalin Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.“, in Shōji, Hiroshi; Janhunen, Juha, Northern Minority Languages: Problems of Survival, Senri Ethnological Studies, p. 116
  3. Atknine, Victor (1997), „The Evenki Language from the Yenesei to Sakhalin Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.“, in Shōji, Hiroshi; Janhunen, Juha, Northern Minority Languages: Problems of Survival, Senri Ethnological Studies, pp. 109–121
  4. http://www.indiana.edu/~ceus/u520-evenki-grammar-kara.html Archyvuota kopija 2016-06-12 iš Wayback Machine projekto.