Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°18′12.3″ š. pl. 25°23′50.9″ r. ilg. / 54.303417°š. pl. 25.397472°r. ilg. / 54.303417; 25.397472

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia
Salcininkai church.jpg
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Šalčininkų
Savivaldybė Šalčininkų rajonas
Gyvenvietė Šalčininkai
Adresas Bažnyčios g. 8
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1835 m.

Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčiakatalikų bažnyčia Šalčininkuose, šalia miesto senųjų kapinių (ties šiauriniu pakraščiu). Tinkuoto mūro, su mediniais priestatais. Pamaldos laikomos lenkų ir lietuvių kalbomis.

Bažnyčios fasadas 2016 m.
Atminimo akmuo A. Mickevičiui
Paminklas M. Vagneriui
Bažnyčia nuo kapinių pusės
Bažnyčios galinė dalis (priestatai)

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalčininkuose 1410 m. pastatyta pirmoji bažnyčia ir įsteigta parapija. Jonas Hlebavičius su žmona Ona 1523 m. paskyrė parapijai žemės, kito turto. Bažnyčią 1568 m. pasisavino evangelikai reformatai. Vilniaus pakamaris Jonas Alfonsas Lackis 1622 m. bažnyčią atstatė, padidino fundaciją, 1655 m. Maskvos kariuomenė ją sudegino. Po 1674 m. pastatyta nauja, medinė bažnyčia. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Joje 17951796 m. vaikus mokė vargonininkas.

1812 m. bažnyčia su archyvu sudegė, atstatyta nauja. 1832 m. klebonijai priklausė Tarakonių kaimas. 1827 m. visi parapijos valstiečiai kalbėjo lietuviškai, bet meldėsi lenkiškai. XIX a. ir vėliau lietuviškų pamaldų nebuvo. XX a. pradžioje apie pusę parapijos gyventojų kalbėjo lietuviškai. Nuo 1904 m. Šalčininkuose klebonavęs Kazimieras Burokas (18751943) ir vėliau klebonavęs Antanas Udalskis (18891943) hitlerininkų nužudyti.

1944 m. bažnyčia sudegė, pamaldos laikytos kapinių grafų Vagnerių koplyčioje. Tai buvo kuklus, nedidelio kompaktiško tūrio, stačiakampis (10,0X6,2 m.) statinys, dengtas čerpių stogu. Pagrindinis fasadas buvo keturių toskaninių kolonų portikas. Fasadus juosė nesudėtingas karnizas ir pastogės trauka. 1949 ir 1986 m. ji buvo padidinta. 1840 m. statyta grafų Vagnerių koplyčia buvo nugriauta, liko tik koplyčios rūsiai. Sovietų valdžia neleido statyti bažnyčios kitoje vietoje. 1992 m. pradėtos rinkti aukos naujos bažnyčios statybai.

2008 m. buvo suremontuotas varpinių stogas. 2010 m. atlikta pilna išorės restauracija: pakeisti ir hermetizuoti langai, atlikti skardinimo darbai, nudažytos metalinės varpinės grotos, langų rėmai, kryžiai, pilnai atnaujintas fasadas su nauju dekoru ir dažymo darbais, skardinio stogo plovimas, pakeistos palangės ir stogeliai.[1]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia buvo tinkuoto mūro, stačiakampio plano, su medinėmis zakristijomis ir prieangiu, bebokštė. Didįjį altorių sudarė tik mensa ir virš jos pakabintas paveikslas. Prie bažnyčios stovėjo 3 stulpų varpinėlė.

Pastatyta naujoji bažnyčia – su dviem varpinės bokštais. Šventorius be tvoros, jame yra atminimo paminklų. Bažnyčios priekyje pastatytas akmuo su atminimo lenta poetui Adomui Mickevičiui, 1821 m. lapkritį Šalčininkų kapinėse stebėjusiam Vėlinių apeigas. Prie bažnyčios galinio fasado slūgso lauko riedulių paminklas, skirtas karininkui Michailui Vagneriui, žuvusiam 1812 m. Napoleono kampanijos kare (pastatė Šalčininkų dvarininkai Vagneriai).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka