Šakiaraginiai
| Antilocapridae | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Šakiaragis (Antilocapra americana) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Šakiaraginiai (Antilocapridae) – porakanopių (Artiodactyla) žinduolių endeminė Š. Amerikos šeima.[1] Dėl savo kanopų ir trumpų, lenktų ragų atrodo kaip elnio ir antilopės hibridai.[2]
Visos šeimos rūšys, išskyrus šakiaragę antilopę (Antilocapra americana), yra išnykusios.
Evoliucija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šakiaraginiai išsivystė Šiaurės Amerikoje, kur užėmė panašią nišą kaip ir dykaraginiai, kurie išsivystė Senajame žemyne. Mioceno ir plioceno laikais šeima buvo sudaryta iš daugelio rūšių. Kai kurios turėjo ekstravagantiškos formos ragus arba keturis ar net šešis ragus. Pavyzdžiui, Osbornoceros turėjo lygius, šiek tiek išlenktus ragus, Paracosoryx – plokščius ragus su šakėmis pabaigoje, Ramoceros buvo su vėduoklės formos ragais ir Hayoceros turėjo keturis ragus.[3]
Šakiaragių banda
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Baleišis 2006, p. 55.
- ↑ David Burnie (2004). Mažoji gyvūnų enciklopedija. Vilnius: Aktėja. p. 294. ISBN 9955-529-63-6.
- ↑ Palmer, Douglas (1999). The Illustrated Encyclopedia of Dinosaurs and Prehistoric Animals. London: Marshall Editions. pp. 280. ISBN 1-84028-152-9.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Baleišis, Rimantas (2006). Pasaulio kanopiniai žvėrys. Vilnius: VU Ekologijos institutas. ISBN 9986-443-36-9.
