Či (energija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – prastas stilius, neadaptuota rašyba, nuorodos į anglišką vikipediją
Jei galite, sutvarkykite.

Qi (liet. či, kin. , pinyn. , jap. ki, vietn. khi, korėj. gi) – Rytų Azijoje paplitęs Daoizmo srovei dažnai priskiriamas terminas dažnai verčiamas, kaip gyvybinė jėga arba (pirmapradė) gyvybinė energija. Pažodžiui gali būti verčiama kaip energija, oras, eteris, jėga, atmosfera, garas.[1][2] Svarbu pabrėžti, jog šis terminas nors ir dažnai prilyginamas indiškam prana konceptui, nėra jam tapatus[3]. Kalbant apie šį terminą pateikti tikslų vertimą į bet kurią kalbą yra itin sudėtinga, todėl, kad žodis „energija“ atspindi tik fizines či savybes, tuo tarpu neaprėpdamas metafizinių.[4]

Sudėtis ir veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra laikoma, jog iki susikuriant pasauliui chaosas buvo kupinas či energijos. Vėliau ši energija pasidalino į in ir jang, taip pat ir į using (5 gaivalus (wuxing)) - vandenį, ugnį, medį, žemę ir metalą[2]. Wuxing veikiant tarpusavyje su yin ir yang energijomis atsiranda mums matomas pasaulis. Iš to išplaukia išvada, jog či turi kiekvienas kūnas šiame pasaulyje. Pasak kinų filosofijos, či yra tiek aplink žmogų, tiek jo viduje. či nuolat keičiasi, paklusdama gamtos dėsniams: kai keičiasi diena ir naktis, kai keičiasi metų laikai, mėnulio fazės, juda planetos. či trūkumas arba či praradimas tampa ligų ir mirties priežastimi.[5]

Remiantis Daoizmo praktikomis žmogaus tikslas yra kultivuoti t. y. stiprinti ir kontroliuoti šią pirmapradę energiją. Tai pasiekus žmogus gali tapti ilgaamžiu ar net nemirtingu. [2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Či hieroglifas istoriškai kito. Kairėje matomas seniausias variantas, kuris yra randamas kaulų raižiniuose, dešinysis - tradiciniuose kinų rašmenyse naudotuose iki XX a. V deš, tačiau yra naudojamas kitose regiono vietose iki šiol[6].

Terminas kildinamas iš kinų kultūros ir dažnai aptinkamas kinų filosofijoje, medicinoje, religijoje, kasdieniniame gyvenime.

Vienas seniausių šio termino paminėjimų randamas Guo Pulaidojimo knygoje“, kuri anot oficialios istoriografijos buvo parašyta 541 pr. Kr. Čia či pristatomas, kaip meteorologinių reiškinių visuma susidedanti iš 6 fazių: šalčio, šilumos, vėjo, lietaus, tamsos bei šviesos.[4]

Konfucijus či apibrėžė, kaip gamtinę jėgą, kuri nuolat veikia žmogaus kūną ir taip galėjo turėti įtakos žmogaus ligoms ir savijautai[4]. Song dinastijos laikotarpiu (960–1279) či energijos principą perima ir neokonfucianistai. [7]Jie teigė, jog či energija pasireiškia li (ritualo) metu ir sklinda iš taiji (didžiojo vienio/in ir jang).

Seniausias Daoistinis či paminėjimas aptinkamas daoisto Zhuangzi raštuose, kur teigiama, jog iš či sudarytas kosmosas.

Meditacinės praktikos ir čigong[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daoistai naudoja či meditacijų ir čigongo praktikų metu. Kadangi či cirkuliuoja per žmogaus kūną kanalais, vadinamais meridianais. Praktikų metu iš žemutinių energetinių taškų či sėkmingai keliama į aukštesniuosius energetinius centrus.

Či ir kinų medicina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau žr. kinų medicina

Či konceptas taip pat naudojamas ir tradicinės kinų medicinos praktikose. Vienas pirmųjų veikalų, kur aptinkamas sąryšis tarp medicinos ir či yra Huangdi Neijing ("Geltonojo imperatoriaus ezoterinis (vidinis) kanonas“) parašytas II a, pr. Kr. Čia pirmą kartą paminimi či tekėjimo kanalai – meridianai.[8]

Kinų medicinoje či gali būti skirstomas į dvi atšakas:

  • fizinė arba maitinanti, kuri yra matoma, kaip oras, vanduo ir mūsų valgomas maistas.
  • subtilioji či (angl. insubstantial), kuri pristatoma, kaip gyvybinė energija (nematomas gyvybinės energijos skystis bei pati energija).

Laikoma, jog pirmojoje atšakoje dalyvaujančios fizinės dalys tampa žmogaus dalimi, tuo tarpu subtilioji či jungia žmogų su visata ir sukuria či cirkuliacijos ratą, kuris primena taidzi (taiji) diagramą. [9]

Či energijos netekimas arba perviršis dažnai siejamas su tam tikrais negalavimais, kurių simptomai skiriasi, pagal tai taikomi ir skirtingi gydymo būdai.

Či trūkumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Či trūkumas gali pasireikšti dėl miego, maisto ar vandens trūkumo ar nesuderinamumo su kūnu, taip pat tai gali būti ir šviežio oro trūkumas. Tačiau be šių fizinių savybių simptomai gali nurodyti ir į psichologinius sutrikimus ar neramumus, kaip kad bendravimo ar meilės stoką. [9]

Či perviršis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Či perviršis gali atsirasti dėl per didelės oro taršos, ar vartojamo užteršto vandens. Taip pat perviršis susidaro ir patiriant per didelį fizinį ar emocinį krūvį, dėl persivalgymo ar net per daug neigiamų emocijų patyrimo.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kinų liaudies medicinoje išskiriamos kelių rūšių či energijos:

  • 元气 (yuan qi) - tėviškoji (prigimtinė/paveldėtoji) či. Kaip sufleruoja pavadinimas - tai či perduodama iš tėvų.[10] Laikoma, jog kai ši energija  kaupiasi inkstuose.[9]
  • 宗气 (zong qi) – krūtinės (ląstos) či. Tai či energija, kuri jau yra susimaišiusi su įkvepiamu oru ir reziduoja krūtinės erdvėje (vakaruose dažnai teigiama, jog plaučiuose).[9][10]
  • 营气 (ying qi) – maitinantysis či. Šis či užsiima viso kūno maitinimu naudingomis medžiagomis. Šis či yra itin artimai susijęs su krauju – net yra laikoma, jog pastarasis juda kartu su krauju. Šis či nuolat juda po žmogaus kūną visą parą ir skirtingose .[10]
  • 卫气 (wei qi) – gynybinis či. Šis či užsiima kūno apsauga nuo ligų ir negalavimų. Laikoma, jog šis či yra artimai susijęs su maitinančiuoju či ir net yra teigiama, kad maitinantysis či ir gynybinis či atitinka in ir jang priešpriešas.[9]

Či funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galima išskirti penkias kategorijas či funkcijų[9]:

1.      Kūno auginimas ir priežiūra. Či trūkumas gali lemti tam tikrų organų sulėtėjusį vystymąsi, įvairių negalavimų atsiradimą.

1.      Kūno temperatūros palaikymui. Či trūkumas gali privesti prie šaltkrečio, įvairių vietų atšalimo.

2.      Kūno apsaugai nuo ligų ir negalavimų.

3.      Kūno išlaikymas balanse (visų kitų organų priežiūra)

4.      Kūno skirtingų skysčių (paties či formų, oro, kraujo, kitų organų skysčių) transformacijomis ir priežiūra.

Pastaba: kalbant apie či svarbu pabrėžti, jog tai nėra vakarų medicinai būdingas konceptas, tačiau vis dažniau naudojamas, kaip papildomas metodas prie vakarų medicinos. Kitas itin svarbus dalykas yra, jog kinų medicinoje organai yra suprantami kitaip nei vakarų medicinoje, todėl vartojami vakarietiški terminai dažniau apibrėžia ne konkrečius organus, o organų sistemas. Pvz. į plaučių sistemą įeina daug kūno sudedamųjų dalių įskaitant kvėpavimo takus ir t. t.

Akupunktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau žr. akupunktūra

Dažnai būdavo braižomi įvairūs kūno žemėlapiai, kur būdavo vaizduojami či tekėjimo meridianai ir akupunktūriniai taškai, kuriais geriausia padaryti didžiausią teigiamą efektą.

Vakaruose akupunktūra yra vienas plačiausiai naudojamų kinų liaudies medicinos gydymo būdų. Šis metodas dažnai naudojamas stiprinti kūno imunitetą, nuraminti skausmus žmogaus kūne. Gydymas (sveikatinimas) vykdomas plono, nerūdijančio metalo adatėlėmis duriant į įvairius kūno taškus ir palaikant adatas kūne 20-30 min. Akupunktūros procedūros metu duriama į tam tikrus taškus (parenkama, pagal dienos metą, kur teka či, pagal kitus simptomus), kurie atlaisvina arba sustiprina tam tikrus meridianus, taip leidžiant či energijai tekėti laisviau ir atlaisvinti erdves, kuriose susikaupė či perteklius bei užpildyti erdves, kur susidarė či stoka.  Įdūrus adatėlę, žmogus gali jausti skirtingą savijautą pradedant nuo palengvėjimo ar pan iki apsvaigimo. Skirtingi jausmai priklauso nuo skirtingų meridianų, kuriuos paliečia adata, ar skirtingos či energijos meridiane. Taigi, svarbiausias akupunktūros specialistų darbas yra tinkamai nustatyti diagnozę ir pagal tai parinkti tinkamus taškus.[11]

Či ir fengshui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]