Čaraimakai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Čaraimakai
Kandahar photo number 34 by Benjamin Simpson-cropped.tif
Gyventojų skaičius 1 620 000
Populiacija šalyse Flag of Afghanistan.svg Afganistanas -
1,4 mln.
Flag of Iran.svg Iranas -
209 000
Flag of Tajikistan.svg Tadžikija -
7000
Kalba (-os) aimakų tarmė
Religijos islamas (sunitai, šiitai)
Giminingos etninės grupės hazarai, tadžikai, mongolai

Čaraimakai arba aimakai – tautų grupė, gyvenanti Azijos Viduriniuosiuose Rytuose. Gyvena daugiausia šiaurės ir šiaurės vakarų Afganistane, Irano Rezavio Chorasano provincijoje bei Tadžikistane. Kalba persų kalbos aimakų tarme, kuri šiek tiek paveikta mongolų ir tiurkų kalbų. Dauguma Afganistano čaraimakų – musulmonai sunitai, Irano – šiitai. Čaraimakai yra daugiausia indoiranėnų kilmės, tačiau dalis genčių turi mongoliškų bruožų.

Artimi tadžikams ir hazarams, neretai priskiriami prie šių tautų. Susiskirstę į daug genčių ir giminių.

Iki XIX a. pab. čaramakai gyveno klajokliškai. Vėliau tapo sėslūs ir užsiima žemdirbyste (kviečiai, miežiai) ir galvijininkyste. Paplitę amatai – verpimas, kupranugarių kailių, ožkenų apdirbimas ir odos dirbiniai (burkos, pabalnės arkliams). Būdingi socialiniai bruožai – patriarchatas, leviratas[1].

Kilmė ir įvairovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čaraimakų etnosas konsolidavosi Chorasano pietinėje dalyje, Herato regione (dab. vakarų Afganistanas ir gretimos teritorijos Irane). Nuo VIII a. šis kraštas buvo islamizuotas, vėliau persizuotas, ir gyventojų daugumą sudarė etniniai tadžikai, kalbėję rytiniu persų kalbos dialektu.

Kuomet XIII a. regioną nukariavo Mongolų imperija, o vėliau valdant mongolų kilmės dinastijoms, į regioną kėlėsi vis daugiau mongolų, kurie maišėsi su tadžikais ir perėmė jų kalbą, tačiau išlaikė klajoklinį gyvenimo būdą ir dalį mongoloidinės rasės bruožų. Jie ir buvo čaraimakų protėviai. Čaraimakai nesikėlė į regiono gyvenvietes, o iki dabar yra apgyvendinę nederlingus gyvulininkystei tinkamus plotus, skirtingai nei jiems giminingi tadžikai, kurie gyvena miestuose ir sėsliose gyvenvietėse.

Pats tautos pavadinimas yra jungtinis žodis, derinantis persišką šaknį čar ("keturi") ir mongolišką šaknį aymak ("gentis, gentinė teritorija"). Šis pavadinimas reiškė keturis pagrindinius subetnosus, išsidėsčiusius aplink Herato miestą.

  • Džemšidai (جمشیدی) - šiauriausias subetnosas, gyvenantis į šiaurę nuo Paropamizo kalnų, Kuškos upės aukštupyje (Herato provincijos šiaurė);
  • Firuzkohai (فیروزکوهی) - šiaurės rytinis subetnosas, gyvenantis į šiaurę nuo Paropamizo kalnų, Murgabo aukštupyje (jų teritorijos administraciškai padalintos tarp Badgiso, Goro ir Farjabo provincijų);
  • Taimaniai (تیمنی) - pietrytinis subetnosas, gyvenantis Faraho aukštupyje (Goro provincijos pietinė dalis);
  • Teimuriai (تیموری) - vakarinis subetnosas, gyvenantis į vakarus nuo Herato (Herato provincijos vakarinė dalis ir gretimos teritorijos Irane).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Čaraimakai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  2. Рахимов Р. Р. Теймури // Народы и религии мира / Глав. ред. В. А. Тишков. М.: Большая Российская Энциклопедия, 1999. — С. 819.