Pereiti prie turinio

Ąžuolpamūšės piliakalnis

Koordinatės: 56°07′25″š. pl. 24°27′35″r. ilg. / 56.12369°š. pl. 24.45982°r. ilg. / 56.12369; 24.45982
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ąžuolpamūšės piliakalnis

Piliakalnis nuo Ūgės upelio
Ąžuolpamūšės piliakalnis
Ąžuolpamūšės piliakalnis
Koordinatės
56°07′25″š. pl. 24°27′35″r. ilg. / 56.12369°š. pl. 24.45982°r. ilg. / 56.12369; 24.45982
Vieta Pasvalio rajono savivaldybė
Seniūnija Saločių seniūnija
Aukštis 6-7 m
Plotas 60 x 36
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas IX a.XIII a.
Tirtas 2001 m.
Registro Nr. AR762 / 23833, 23834, 5448 /A544KP

Ąžuolpamūšės piliakalnis su gyvenviete arba Dabužių piliakalnispiliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23834) Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Ąžuolpamūšės kaimo, Saločių seniūnija, 1,2 km. į šiaurės vakarus nuo kelių Pasvalys - Biržai ir Via Baltica susikirtimo.[1]

1983 m. prie piliakalnio įkurtas skulptūrų ansamblis („Metraštininkas“, „Sėjėjas“, „Šokėjai“, „Nykštukai“ ir kt.), kurį įrengė liaudies meistrai, čia susirinkę į kūrybinę stovyklą.

Valstybės paminklo ženklas

Piliakalnis įrengtas Tatulos ir Ūgės santakos kyšulio aukštumoje. Aikštelė pailga, orientuota rytų-vakarų kryptimi, 60 x 36 m dydžio, jos rytinę dalį juosia 2 pylimai. Vidinis pylimas 45 m ilgio, 3,5 m aukščio, išorinis - 50 m ilgio ir 1,3 m aukščio. Aikštelės vakarinę dalį nuplovė Tatula. Į rytus nuo piliakalnio buvo gyvenvietė. Rasta lipdytinės grublėtu paviršiumi keramikos. II tūkstantmečio pradžioje ant piliakalnio stovėjo žiemgalių pilis.[2] Į rytus ir pietvakarius nuo piliakalnio, 0,7 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje aptikta grublėtos keramikos, perdegusių akmenų.

3D modelis

2001 m. Gintautas Zabiela ištyrė piliakalnio aikštelės pietinį kraštą bei šiaurės vakarų ožnugarį, iš viso 107 m². Aptiktas 50-130 cm storio kultūrinis sluoksnis su iš akmenų krautų krosnių vietomis, židiniu, stulpavietėmis, geležinio įmovinio ietigalio dalimi, ylomis, žalvariniais: kabučiu, smeigtukų dalimis, grandelėmis, sidabrine viela, grublėta ir lygia keramika, gyvulių kaulais. Nustatyta, kad šiaurės vakarų krašte irgi buvo pylimas, kurio įtvirtinimus sudarė įkasti, akmenimis apkrauti 50 cm skersmens stulpai.

Piliakalnis datuojamas IX a.XIII a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 1,2 ha, fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 21000 m².

Azuolpamūšės piliakalnis iš rytų pusės
Azuolpamūšės piliakalnis iš rytų pusės


Aplinkiniai piliakalniai

Kamardės piliakalnis 22 km Auželių piliakalnis 27 km
Saudogalos piliakalnis 11 km
Rinkuškių piliakalnis 20 km
Klausučių piliakalnis 11 km
Tričių piliakalnis 26 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Žiobų piliakalnis 33 km
Šimonių piliakalnis 12 km Moliūnų piliakalnis 24 km
Kiūčių piliakalnis 36 km
Bakšėnų piliakalnis 34 km
  1. Ąžuolpamūšės piliakalnis
  2. Gintautas ZabielaĄžuolpamūšės piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 401 psl.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 155
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998.