Pereiti prie turinio

Virtuali elektroninio paveldo sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
S įtraukta Kategorija:Lietuvos paveldas naudojant HotCat
Celigita (aptarimas | indėlis)
61 keitimas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 54: Eilutė 54:


Taip pat visos kolekcijos yra išskaidytos ir į tam tikrus laikotarpius. Laikotarpiai susieti su [[Lietuva|Lietuvos]] istorijos aspektais bei kultūrinių [[Epocha|epochų]] pokyčiais.
Taip pat visos kolekcijos yra išskaidytos ir į tam tikrus laikotarpius. Laikotarpiai susieti su [[Lietuva|Lietuvos]] istorijos aspektais bei kultūrinių [[Epocha|epochų]] pokyčiais.

== Finansavimas ==
VEPIS portalas sukurtas bei plėtojamas įgyvendinant įvairius skaitmeninimo projektus:<ref>Apie projektus. Epaveldas,lt [http://www.epaveldas.lt/apie-projektus<nowiki>] Nuoroda tikrinta 2018-12-07</nowiki></ref>

# Intergralios virtualios informacinės sistemos sukūrimas;
# Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra;
# Skaitmeninimo stebėsenos sistemos sukūrimas;
# Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę.


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

11:28, 7 gruodžio 2018 versija

Virtuali elektroninio paveldo sistema
Tipasskaitmeninto kultūros paveldo duomenų bazė
Kalba(-os)lietuvių ir anglų
SavininkasLietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Alexa reitingas3910 Lietuvoje, 1,040,347 pasaulyje [1]
VietaVilnius

Virtuali elektroninio paveldo sistema (toliau – VEPIS) yra Lietuvos atminties institucijų suskaitmeninto kultūros paveldo informacinė sistema.[2]

Informacinė sistema pradėta kurti 2005 m.[3] Tuo metu ji buvo pavadinta Integralia virtualia bibliotekų informacine sistema,[4] tačiau 2010 metais pavadinimas buvo pakeistas į dabartinį.

2010–2012 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka su dar devyniais partneriais už Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus vykdė projektą „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“.[5] Projekto metu suskaitmeninta 108 tūkstančiai kūrinių, iš jų 99468 įdėti į sistemą.[5]

Istorija

Lietuvoje skaitmeninimo išsaugojimo kūrimas pradėtas tik 2001 m.[6] Tuo metu Lietuvai aktualios buvo pagrindinės Lundo principuose nurodytos Europos mastu atliekamo skaitmeninimo problemos, iš kurių svarbiausios – fragmentiškas ir nenuoseklus požiūris į skaitmeninimą, technologijų senėjimas, saugojimo talpyklų, paprastų ir bendrų kultūros paveldo prieigos formų stoka. Siekiant užtikrinti kultūros paveldo institucijų bendradarbiavimą ir įsipareigojimus kurti bendrą Lietuvos kultūros paveldo informacinę erdvę, 2005 m. buvo patvirtinta Lietuvos kultūros skaitmeninimo koncepcija, kuri apibrėžė Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tikslą, principus ir uždavinius, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo objektus, bendruosius jų atrankos kriterijus.[7]

Pagrindiniai kultūros paveldo skaitmeninimo uždaviniai minimi koncepcijoje buvo:

  1. sukurti integralią, vienodais standartais ir informacijos naudojimo susitarimais pagrįstą Lietuvos kultūros paveldo informacijos sistemą, užtikrinančią ilgalaikį skaitmenintos informacijos išsaugojimą ir prieigą;
  2. sudaryti palankias kultūros paveldo ilgalaikio išsaugojimo ir vartojimo sąlygas pateikiant skaitmeninę jo kopiją ir informaciją apie jį;
  3. skatinti aktualizuoti ir skleisti Lietuvos paveldą pasaulio kultūrų įvairovės sąlygomis;
  4. prisidėti prie integralios informacinės Europos kultūros paveldo erdvės kūrimo.[7]

Be to, 2009 m. siekiant paskatinti atminties institucijose saugomų kultūros paveldo objektų skaitmeninimą, užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo saugojimą, integravimą į virtualią kultūros paveldo erdvę ir sklaidą pasaulyje buvo patvirtinta Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija. Šia strategijos buvo siekiama sudaryti teisines, organizacines ir kitas reikiamas sąlygas, kad būtų sukurta ir veiktų vientisa Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo sistemos infrastruktūra, kurti ir plėtoti vientisą skaitmeninto kultūros paveldo paieškos, saugojimo ir prieigos sistemą, skatinti atminties institucijų skaitmeninimo srities specialistų kompetencijos plėtrą, standartizuoti kultūros paveldo skaitmeninimo, saugojimo ir prieigos procesus, aktualinti ir populiarinti Lietuvos kultūros paveldą, integruotis į bendrą skaitmeninę Europos kultūros paveldo erdvę.[8]

Vitualios elektroninio paveldo sistemos partneriai

Organizacijos dalyvaujančios projekte ir teikiančios informaciją apie skaitmenintus kultūros paveldo objektus portalui epaveldas.lt:[9]

Kolekcijos

Visi sistemoje pateikti suskaitmeninti kultūros paveldo objektai yra suskirstyti į kolekcijas. Kolekcijos yra skirstomos į:

Taip pat visos kolekcijos yra išskaidytos ir į tam tikrus laikotarpius. Laikotarpiai susieti su Lietuvos istorijos aspektais bei kultūrinių epochų pokyčiais.

Finansavimas

VEPIS portalas sukurtas bei plėtojamas įgyvendinant įvairius skaitmeninimo projektus:[10]

  1. Intergralios virtualios informacinės sistemos sukūrimas;
  2. Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra;
  3. Skaitmeninimo stebėsenos sistemos sukūrimas;
  4. Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę.

Nuorodos

Šaltiniai

  1. ↑ „epaveldas.lt Site Info“. Alexa Internet. Nuoroda tikrinta 2018-11-29. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  2. ↑ [1]. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2018.
  3. ↑ „Atsiras galimybė patiems sudaryti savo genealoginį medį“ „Delfi“ 2018 m. rugsėjo 24 d. 09:48 [2]
  4. ↑ VARNIENĖ-JANSSEN, Regina. Metodologiniai ir organizaciniai kultūros paveldo skaitmeninimo ir bibliografinės sklaidos aspektai: lietuviškoji koncepcija. Bibliografija: mokslo darbai, 2011, p. 102-113. ISSN 1392-1991
  5. ↑ 5,0 5,1 IVPK „Informacinės technologijos padeda kurti patogesnį gyvenimą“, „Delfi“ 2012 m. spalio 24 d. 12:25 [3]
  6. ↑ KUPRIENĖ, JŪRATĖ."APPLICATION OF PRINCIPLES OF INFORMATION ORGANISATION IN AN ELECTRONIC ENVIRONMENT: IDENTIFICATION OF STRATEGIC TRENDS FOR SCIENTIFIC DIGITAL LIBRARIES". 2012, Vilnius. [https://core.ac.uk/download/pdf/78372476.pdf]
  7. ↑ 7,0 7,1 Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 993. Valstybės žinios, 2005-08-30, Nr. 105-3877 [https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.260975]
  8. ↑ Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 493. Valstybės žinios, 2009, Nr. 66-2624. ISSN 1392-4559 [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.077D07A447E9]
  9. ↑ Partneriai. Epaveldas.lt [http://www.epaveldas.lt/partneriai] Nuoroda tikrinta 2018-12-05
  10. ↑ Apie projektus. Epaveldas,lt [http://www.epaveldas.lt/apie-projektus] Nuoroda tikrinta 2018-12-07
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Virtuali_elektroninio_paveldo_sistema&oldid=5487407"