Žeimių dvaro koplyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
S + vikiteka |
papild. |
||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
'''Žeimių sukilėlių koplytėlė''' – [[koplyčia]] [[Žeimiai|Žeimiuose]], į šiaurę nuo miestelio centro, kairėje Kauno gatvės pusėje prie kelio {{KK232}}. [[Žeimių dvaras|Žeimių dvaro]] ansamblio dalis, [[XVIII a.]] mūrinis statinys.(unik. kodas {{kvrmc|1350}}).<ref>{{cite kvr | mc=1350 | title=Koplyčia | accessdate=2016-04-02}}</ref> |
'''Žeimių sukilėlių koplytėlė''' – [[koplyčia]] [[Žeimiai|Žeimiuose]], į šiaurę nuo miestelio centro, kairėje Kauno gatvės pusėje prie kelio {{KK232}}. [[Žeimių dvaras|Žeimių dvaro]] ansamblio dalis, [[XVIII a.]] mūrinis statinys.(unik. kodas {{kvrmc|1350}}).<ref>{{cite kvr | mc=1350 | title=Koplyčia | accessdate=2016-04-02}}</ref> |
||
[[Vaizdas:Žeimiai, koplyčia.JPG|miniatiūra|250px|left|Koplyčia po remonto, 2016 m.]] |
[[Vaizdas:Žeimiai, koplyčia.JPG|miniatiūra|250px|left|Koplyčia po remonto, 2016 m.]] |
||
Koplyčia 3 aukštų, stogai dengti čerpėmis. II aukšte yra šventojo skulptūra. Apleistas statinys [[2014]] m. buvo remontuojamas. |
|||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Koplytėlės istorija siejama su [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimu]]. Žeimiškiai pasakodavo, kad Žeimių dvaro savininkas išdavęs sukilėlius rusams. Sukilėliai išdaviką dvarininką sugavę ir pakorę liepoje, augusioje toje vietoje, kur dabar ir stovi koplytėlė. Manoma, jog tikslesnes žinias apie ją suteikia Adomo Medekšos brošiūrėlė, parašyta lenkų kalba ir išleista [[1877]] m. [[Lvovas|Lvove]]. Joje teigiama, kad koplytėlę [[1768]] m. pastatęs Teodoras Medekša savo sūnaus, [[Baro konfederacija|Baro konfederacijos]] dalyvio, atminimui. Jis buvo rusų šalininkų nudurtas ietimi prie Aukštosios Būdos (tarp [[Kaunas|Kauno]] ir [[Pilviškiai|Pilviškių]]).<ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?submit=Per%C5%A1okti+%C4%AF&biExemplarId=180118&psl=459 Bronius Kviklys. [[Mūsų Lietuva]]. II t., 458 p.]</ref> |
|||
| ⚫ | |||
| ⚫ | Pagal kitą versiją, ją statė [[Kosakovskiai]], atsidėkodami likimui, kad [[Juozapas Antanas Kosakovskis]], buvęs [[Napoleonas|Napoleono]] adjutantas, ir [[Juozapas Dominykas Kosakovskis]], Napoleono kariuomenėje vadovavęs lietuvių šaulių pulkui, sėkmingai grįžo iš rusų-prancūzų karo. Jei ši versija tikra, tai koplyčia būtų pastatyta [[XIX a.]]. |
||
== Architektūra == |
|||
Koplyčia 3 aukštų, apskritimo formos plano, stogeliai dengti molio čerpėmis virš I ir II tarpsnių profiliuotų karnizų. I aukšto patalpoje yra įėjimas iš rytų pusės (nuo dvaro), išlikusi tinkuoto mūro [[mensa]], II aukšte yra šventojo skulptūra. Apleistas statinys [[2014]] m. buvo remontuojamas. Remonto metu čerpių danga pakeista skardine. Sutvarkyta teritorija: išgrįstas akmenimis takas, vejoje pastatyti apšvietimo prožektoriai. |
|||
== Nuotraukos == |
== Nuotraukos == |
||
15:04, 3 balandžio 2016 versija
55°11′02″š. pl. 24°13′16″r. ilg. / 55.183768°š. pl. 24.221198°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Jonavos rajonas |
| Gyvenvietė | Žeimiai |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XVIII a. |
| Stilius | barokas |
Žeimių sukilėlių koplytėlė – koplyčia Žeimiuose, į šiaurę nuo miestelio centro, kairėje Kauno gatvės pusėje prie kelio 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta . Žeimių dvaro ansamblio dalis, XVIII a. mūrinis statinys.(unik. kodas 1350).[1]
Istorija
Koplytėlės istorija siejama su 1831 m. sukilimu. Žeimiškiai pasakodavo, kad Žeimių dvaro savininkas išdavęs sukilėlius rusams. Sukilėliai išdaviką dvarininką sugavę ir pakorę liepoje, augusioje toje vietoje, kur dabar ir stovi koplytėlė. Manoma, jog tikslesnes žinias apie ją suteikia Adomo Medekšos brošiūrėlė, parašyta lenkų kalba ir išleista 1877 m. Lvove. Joje teigiama, kad koplytėlę 1768 m. pastatęs Teodoras Medekša savo sūnaus, Baro konfederacijos dalyvio, atminimui. Jis buvo rusų šalininkų nudurtas ietimi prie Aukštosios Būdos (tarp Kauno ir Pilviškių).[2]
Pagal kitą versiją, ją statė Kosakovskiai, atsidėkodami likimui, kad Juozapas Antanas Kosakovskis, buvęs Napoleono adjutantas, ir Juozapas Dominykas Kosakovskis, Napoleono kariuomenėje vadovavęs lietuvių šaulių pulkui, sėkmingai grįžo iš rusų-prancūzų karo. Jei ši versija tikra, tai koplyčia būtų pastatyta XIX a..
Architektūra
Koplyčia 3 aukštų, apskritimo formos plano, stogeliai dengti molio čerpėmis virš I ir II tarpsnių profiliuotų karnizų. I aukšto patalpoje yra įėjimas iš rytų pusės (nuo dvaro), išlikusi tinkuoto mūro mensa, II aukšte yra šventojo skulptūra. Apleistas statinys 2014 m. buvo remontuojamas. Remonto metu čerpių danga pakeista skardine. Sutvarkyta teritorija: išgrįstas akmenimis takas, vejoje pastatyti apšvietimo prožektoriai.
Nuotraukos
-
Koplyčia yra pagrindinis Žeimių herbo akcentas -
Grotuotas koplytėlės langas -
Paveikslas koplytėlės viduje ant altoriaus -
Skulptūra antrame koplytėlės aukšte
Šaltiniai
- ↑ „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-04-02.
- ↑ Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. II t., 458 p.