Juozapas Antanas Kosakovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozapas Antanas Kosakovskis
Wojniakowski, Józef Kossakowski, 1794.jpg
Kosakovskiai
Kosakovskių herbas Ślepowron (Juodvarnis)
Kosakovskių herbas Ślepowron (Juodvarnis)
Gimė 1772 m.
Martyniškis
Mirė 1842 m. spalio 28 d. (~70 metų)
Liukonys
Tėvas Antanas Kosakovskis
Motina Eleonora Straševičiūtė
Commons-logo.svg Vikiteka Juozapas Antanas Kosakovskis

Juozapas Antanas Kosakovskis (lenk. Józef Korwin-Kossakowski, (1772 m. Martyniškyje1842 m. Liukonių dvare, dabar Širvintų rajonas), Prancūzijos kariuomenės generolas, Napoleono I adjutantas, ypač pasižymėjęs 1812 m. kampanijos Rusijoje metu[1].

Etmono Simono Kosakovskio protekcijos dėka tapo LDK divizijos I brigados vėliavininku. J. Antanas Kosakovskis buvo Tado Kosciuškos šalininkas.

1812 m. įstojo į prancūzų armiją. Kaip ir nemažai Lietuvos-Lenkijos patriotų siekė su Prancūzijos pagalba atstatyti Abiejų Tautų Respubliką 1772 m. ribose. Juozapas Antanas Kosakovskis greit tapo Napoleono I pirmuoju adjutantu. Jam buvo suteiktas generolo laipsnis bei prancūzų grafo-comte titulas. Juozapas Antanas Kosakovskis ėjo Maskvos karo komendanto pareigas.

Po karo apsigyveno Vilniuje, kolekcionavo Napoleono karo relikvijas ir įvairias senienas, kurias vėliau paveldėjo jo sūnėnas Pranciškus (brolio Simono sūnus), perdavęs visą kolekciją Vilniaus muziejui[1].

Iš savo dėdės etmono Simono Martyno Kosakovskio paveldėjo Lukonius (dabar Širvintų rajonas), kuriuose mirė spalio 28 d. 1842 m. Nepaliko palikuonių. Generolo palaikai ilsisi Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčios požemyje [1]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Napoleono I kalavijas,
  • Maltos ordinas,
  • Geležinės karūnos ordinas,
  • Napoleono ordinas,
  • narystė Garbės legione (karininkas).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jonavos krašto žmonės. – Jonava: Linotipas, 2000. – P. 95.
  • Polski Słownik Biograficzny, tom XIV, 1968–1969, artykuł autorstwa Zofii Kossakowskiej-Szanojcy.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Złota księga szlachty polskiéj - Rocznik II. Aut. Teodor Żychliński, pusl 120.