Juozapas Antanas Kosakovskis
| Juozapas Antanas Kosakovskis | |
|---|---|
| |
| Kosakovskiai | |
| |
| Kosakovskių herbas Ślepowron (Juodvarnis) | |
| Gimė | 1772 m. Martyniškis |
| Mirė | 1842 m. spalio 28 d. (~70 metų) Liukonys |
| Tėvas | Antanas Kosakovskis |
| Motina | Eleonora Straševičiūtė |
 Vikiteka |
Juozapas Antanas Kosakovskis |
Juozapas Antanas Kosakovskis (lenk. Józef Korwin-Kossakowski, (1772 m. Martyniškyje – 1842 m. Liukonių dvare, dabar Širvintų rajonas), Prancūzijos kariuomenės generolas, Napoleono I adjutantas, ypač pasižymėjęs 1812 m. kampanijos Rusijoje metu[1].
Etmono Simono Kosakovskio protekcijos dėka tapo LDK divizijos I brigados vėliavininku. J. Antanas Kosakovskis buvo Tado Kosciuškos šalininkas.
1812 m. įstojo į prancūzų armiją. Kaip ir nemažai Lietuvos-Lenkijos patriotų siekė su Prancūzijos pagalba atstatyti Abiejų Tautų Respubliką 1772 m. ribose. Juozapas Antanas Kosakovskis greit tapo Napoleono I pirmuoju adjutantu. Jam buvo suteiktas generolo laipsnis bei prancūzų grafo-comte titulas. Juozapas Antanas Kosakovskis ėjo Maskvos karo komendanto pareigas.
Po karo apsigyveno Vilniuje, kolekcionavo Napoleono karo relikvijas ir įvairias senienas, kurias vėliau paveldėjo jo sūnėnas Pranciškus (brolio Simono sūnus), perdavęs visą kolekciją Vilniaus muziejui[1].
Iš savo dėdės etmono Simono Martyno Kosakovskio paveldėjo Lukonius (dabar Širvintų rajonas), kuriuose mirė spalio 28 d. 1842 m. Nepaliko palikuonių. Generolo palaikai ilsisi Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčios požemyje [1]
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Napoleono I kalavijas,
- Maltos ordinas,
- Geležinės karūnos ordinas,
- Napoleono ordinas,
- narystė Garbės legione (karininkas).
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jonavos krašto žmonės. – Jonava: Linotipas, 2000. – P. 95.
- Polski Słownik Biograficzny, tom XIV, 1968–1969, artykuł autorstwa Zofii Kossakowskiej-Szanojcy.