Lietuvos Respublikos prezidentūra

Prezidentūros fasadas

Lietuvos Respublikos prezidentūra – LR prezidento rezidencija ir darbo vieta, esanti Vilniaus senamiestyje, prie Vilniaus universiteto, S. Daukanto a. 3.

Tarpukariu LR prezidentūra buvo Kaune, XIX a. vidurio pastate. Ji vadinama Istorine prezidentūra.

Istorija

Prezidentūra stovi Simono Daukanto, kuris parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba, aikštėje. Rūmai ne kartą degė, per karus ar suirutes buvo niokojami.

• Rūmai minimi nuo XIV a. kaip didikų Goštautų rezidencija.
• 1543 m. atiteko Vilniaus vyskupams, kurie rezidavo iki 1794 m.
• 1800–1801 ir 1809–1811 m. čia gyveno tuometinis generalgubernatorius Michailas Kutuzovas, o 1812 m. – Napoleonas Bonapartas.
• 1824–1832 m. rūmus pagal žymaus rusų architekto Vasilijaus Stasovo sumanymą rekonstravo Karolis Podčašinskis.
• Rūmams užtvėrus Universiteto gatvę, buvo nugriauta dalis prie gatvės buvusių universiteto pastatų.
• Rūmai visada buvo reprezentaciniai, juose apsistodavo atvykę į Vilnių valdovai.
• 1939 m. kai Vilnius grįžo Lietuvai, buvo planuojama, kad čia bus prezidentūra.
• Sovietmečiu buvo vadinami Karininkų, Menininkų rūmais.
• 1997 m. į rūmus įsikėlė prezidentūra (1990–1997 m. pastatu naudojosi Prancūzijos ambasada).

Architektūra, salės, parkas

Prezidentūra yra įsikūrusi XIX a. vėlyvojo klasicizmo stiliaus dviaukščiuose rūmuose. Pritaikant rūmus Prezidento rezidencijai, nuspręsta atkurti istorinį interjerą, tad viduje daug puošnių, klasicizmo epochą menančių salių: Baltoji – pagrindinė, kurioje teikiami apdovanojimai, Prezidentas susitinka su visuomene; Mėlynoji skirta prezidento konfidencialiems pokalbiams; Žaliojoje Prezidentas posėdžiauja su vyriausiais patarėjais; taip pat čia – Žemėlapių, Delegacijų, Derybų, Pasitarimų salės, kurių kiekviena unikali savo interjeru, puošta vėlyvojo klasicizmo baldais, paveikslais. Įspūdingas ir Prezidentūros parkas, kuris yra vienas seniausių Vilniuje ir saugo istorinius želdynus: šimtamečius ąžuolus, liepas, klevus.

Prezidentūros ženklai

Prezidentūros rūmų fasadas papuoštas Lietuvos herbu – Vyčiu, virš kurio plevėsuoja Prezidento vėliava. Ji pakelta, kai Prezidentas yra Rūmuose, o nuleidžiama išvykus iš Vilniaus. Kiekvieną sekmadienį 12 val. vyksta iškilminga vėliavų pakeitimo ceremonija. Joje dalyvauja ne tik šiuolaikinėmis paradinėmis uniformomis, bet ir viduramžių šarvais vilkintys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Po vėliavų pakeitimo vienos valandos garbės sargybon stoja du, XIV amžiaus karių uniformomis vilkintys, kariai.

Švenčių akcentai

Prezidentūra rengia atvirus visuomenei renginius, kurių metu šalies gyventojai ir svečiai kviečiami į Prezidentūros erdvėse vykstančius įvairius koncertus, susitikimus, parodas. Iškilmingomis progomis XIV amžiaus stiliaus šarvais vilkintys kariai demonstruoja specialią viduramžių karių rikiuotės programą. Ceremonijos pradžią skelbia trimitai ir būgnai, kurių lydimi, į aikštę pro pagrindinius Prezidento rūmų vartus, didingai įžygiuoja kariai. Jie susirinkusiems demonstruoja viduramžių karių rikiuotės programą, po kurios Garbės sargybos kuopos kariai vykdo vėliavos pakeitimo ceremoniją.

Galerija

• 
  Prezidentūros pastatas graviūroje (dail. Benoist, 1850 m.)
• 
  Vilniaus generalgubernatūros rūmai. XIX a. 8 deš.
• 
  Vilniaus generalgubernatūros rūmai (1870-1880 m.)

• 
  Prezidentūra nakties metu
• 
  Prezidentūros kiemelis
• 
  Lietuvos istorinė prezidentūra

Taip pat skaitykite

• Lietuvos istorinė prezidentūra Kaune

Nuorodos

• Oficiali Prezidentūros tinklavietė