Zigmantas Gliogeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zigmantas Gliogeris
lenk. Zygmunt Gloger
Gimė 1845 m. lapkričio 3 d.
Tibori Kamianka, Augustavo gubernija
Mirė 1910 m. rugpjūčio 16 d. (64 metai)
Varšuva
Veikla lenkų archeologas, etnografas ir kultūros istorikas
Alma mater Krokuvos universitetas
Vikiteka Zigmantas Gliogeris

Zigmantas Gliogeris (lenk. Zygmunt Gloger, 1845 m. lapkričio 3 d. Tibori Kamianka, Augustavo gubernija1910 m. rugpjūčio 16 d. Varšuva, palaidotas Povonzkų kapinėse) – lenkų archeologas, etnografas ir kultūros istorikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš prūsų bajorų. 1865-1868 m. Varšuvos aukštosiose mokyklose ir Krokuvos universitete studijavo teisę. Varšuvoje kartu su Kazimieru Kulviecu ir Aleksandru Janovskiu 1906 m. dalyvavo steigiant Lenkijos kraštotyros draugiją, buvo išrinktas jos pirmininku ir prisidėjo leidžiant šios organizacijos žurnalą „Ziemia“.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Etnografiją laikė viena iš istorijos pagalbinių disciplinų, kuri teikia žinių apie tautas; etnografinį lyginimo metodą aprašė knygoje „Vestuvių apeigos“. Nuo 1871 m. ne kartą keliavo Nemunu nuo Gardino iki Kauno, rinko etnografinę medžiagą ir tyrinėjo jo pakrantes. Išleido dainų rinkinių.

Pirmasis Lietuvoje surado akmens amžiaus gyvenviečių, surinko daug įvairių iškasenų ir sudarė jų chronologiją, tai aprašė žurnale „Wiadomości archeologiczne“. Archeologiniai rinkiniai saugomi Krokuvos ir Varšuvos muziejuose bei bibliotekose. Išleistose knygose pateikė duomenų ir iš viduramžių Lietuvos.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas Zigmantui Gliogeriui Lomžoje

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gintautas ZabielaZigmantas Gliogeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 766 psl.