Zenata
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zenata – berberų gentis gyvenusi vidurio Magrebe nuo Rifo kalnų iki Šelifo. Zenata giminingi Sanhadži ir Masmudų berberų gentims.
Viduramžiais Zenata gentis buvo pagrindinė politinė jėga: Marinidai – Maroke, Zajanidai – Tlemsene ir Rustamidai – Alžyre. Ši gentis atkeliavo iš Tuniso dar prieš islamo laikus.
Taip pat skaitykite [taisyti]
Nuorodos [taisyti]
 |
Šis straipsnis apie tautas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
