Rifo kalnai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rifo kalnai (Berberų kaba:
) – Atlaso kalnų sistemai priklausantys kalnai esantys šiaurės Maroke. Rifo kalnai išsidėstę lanku prie Viduržemio jūros nuo Gibraltaro sąsiaurio iki Mulujos upės deltos ir iki Feso apylinkių pietuose.
[taisyti] Geografija
Plotas – 1 750 km², ilgis – apie 350 km, plotis – apie 52 km, vidutinis aukštis – 600 m, aukščiausias – 2356 m Tidigino kalnas yra centrinėje Rifo kalnų dalyje (Džebel–Tidigino masyvas). Sniegas čia laikosi nuo spalio iki gegužės mėn.
Rifo kalnai gana jauni, susidarė maždaug prieš 40-45 mln. metų, kaip Atlaso kalnai ir Alpės, kai Afrikos kontinentinė plokštė pajudėjo į šiaurę ir susidūrė su Eurazijos plokšte. Be Rifo kalnų tai pačiai tektoninei struktūrai priklauso Gibraltaro kalnas ir Andalūzijos kalnai (isp. Cordilleras Béticas) Pirėnų pusiasalyje. Nuo Vidurinio Atlaso Rifo kalnus skiria, taip vadinami, Tazos vartai, – Sebu upės slėnis.
Rifo kalnai sudaryti daugiausiai iš klinčių, išraižyti daugybės upių slėnių. Landšaftas – Viduržiemio jūros pakrančių tipo, labai paveiktas žemės ūkio. Šiauriniai šlaitai apaugę makviu, kamštinių ąžuolų miškais, aukščiau vyrauja spygliuočių – tujų, kadagių, eglių ir kedrų miškai. Pietiniuose Rifo kalnų šlaituose auga sodai.
[taisyti] Taip pat skaitykite
[taisyti] Nuorodos

