Vytautas Brazdylis
| Vytautas Brazdylis | |
|---|---|
| Gimė | 1947 m. lapkričio 16 d. Kaunas |
| Veikla | baleto artistas, baletmeisteris |
| Partija | 1973 m. SSKP |
| Alma mater | 1978 m. Leningrado N. Rimskio-Korsakovo konservatorija |
Vytautas Brazdylis (g. 1947 m. lapkričio 16 d. Kaune) – Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1964–1966 m. mokėsi Maskvos choreografijos mokykloje. 1966–1973 m. LSSR operos ir baleto teatro baleto solistas. 1974–1978 m. mokėsi Leningrado N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje. 1978–1980 m. LSSR operos ir baleto teatro baletmeisteris, 1980–1991 m. vyr. baletmeisteris. Nuo 1992 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, Vilniaus baleto mokyklos (nuo 2001 m. Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) meno vadovas.
Pastatymams būdinga santūrus emocingumas, šiuolaikinio šokio plastikos elementai. Gastroliavo Europoje, Pietų Amerikoje, JAV, Rusijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.[1][2]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Espada ir Bazilis – Liudvigas Minkus. Don Kichotas, 1968 m.
- Kunotas – Juozas Indra. Audronė, 1969 m.
- Albertas – Adolfas Adamas. Žizel, 1975 m.
- Francas – Johanas Štrausas. Žydrasis Dunojus, 1976 m.
Pastatyti baletai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Liudvigas Minkus. Don Kichotas, 1978 m.
- Viačeslavas Ganelinas. Baltaragio malūnas, 1979 m.
- Juozas Gruodis. Jūratė ir Kastytis, 1980 m.
- Leo Delibas. Kopelija, 1980 m., 1983 m.
- Antanas Rekašius. Amžinai gyvi, 1982 m.
- Piotras Čaikovskis. Gulbių ežeras, (su P. Gusevu), 1983 m., Spragtukas, 1987 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1985 m. LTSR nusipelnęs artistas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aliodija Ruzgaitė. Vytautas Brazdylis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 281
- ↑ Livija Gulbinaitė. Vytautas Brazdylis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 440 psl.