Vladas Mažonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vladas Mažonas
Dievo Tarnas
Gimė 1881 m. birželio 24 d.
Telšiai
Mirė 1945 m. sausio 21 d. (63 metai)
Butyrkų kalėjimo ligoninėje Maskvoje
Dievo Tarnas
Veikla kunigas, marijonas, žurnalistas, pedagogas
Alma mater Peterburgo dvasinė akademija

Vladas Mažonas-Mažonavičius (1881 m. birželio 24 d. Telšiuose – 1945 m. sausio 21 d. Sibire) – Lietuvos kunigas, Dievo tarnas, marijonas, žurnalistas, pedagogas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Peterburgo kunigų seminarijoje, kartu dėstė lietuvių kalbą lietuvių klierikams. 19221924 m. Šiaulių gimnazijos kapelionas ir mokytojas, vėliau Marijampolės marijonų gimnazijos mokytojas. 19291930 m. redagavo ir leido skautų laikraštėlį „Budėk“. 19271932 m. Marijampolėje leisto „Šaltinio“ redaktorius. Bendradarbiavo leidiniuose „Šaltinis“, „Skautų aidas“, „Lietuvos mokykla“, „XX amžius“, „Kas girdėt?“, „Tiesos kelias“.[2]

1941 m. birželio 14 d. NKVD suėmė Dievo tarną V. Mažoną. Jis buvo sovietų deportuotas į Rešiotų stoties 7-ąją stovyklą Sibire, ten tardytas, kankintas, o tai pakirto jo sveikatą. 1942 m. balandžio 21 d. jam siūlyta skirti mirties bausmę, tačiau nuosprendžio V. Mažonas nesulaukė, 1944 m. vasario mėn. buvo išsiųstas į Maskvą tolesniems tardymams, bet iš karto buvo paguldytas į Butyrkų kalėjimo ligoninę Maskvoje. Ten 1945 m. sausio 21 d. mirė, būdamas ištikimas iki galo.[3]

Beatifikacijos byla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. vasario 9 d. Marijonų kongregacijos, bendradarbiaujant Varšuvos arkivyskupijai, pradėta penkių marijonų kanonizavimo byla pavadinta „Dievo tarno Fabiano Abrantowicziaus ir keturių bendražygių“ vardu. Jų tarpe ir kun. Vladas Mažonas. Visi jie buvo tikėjimo kankiniai, kentėjo ir mirė nuo komunistinio sovietinio režimo rankos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Regina Laukaitytė "KUNIGO VLADO MAŽONO MIC CURRICULUM VITAE ET MORTIS", Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2019, t. 42, p. 109-126. ISSN 1392-0502
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 318 psl.
  3. Vladas Mažonas MIC. Kelias į altorių garbę