Vilniaus metropolitenas
|
Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą. |
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Vilniaus metropolitenas | |
 | |
| Informacija | |
|---|---|
| Vieta | Vilnius, Lietuva  |
| Transporto tipas | metropolitenas |
| Linijų skaičius | 3 |
| Tinklalapis | www.vilniausmetro.lt |
| Sistemos žemėlapis | |
 | |
 Vikiteka: Vilniaus metropolitenas | |
Vilniaus metropolitenas – planuojamas ir projektuojamas metropolitenas Lietuvos sostinėje – Vilniuje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teigiama, kad svarstymų ir planų Vilniuje statyti metro būta jau tarybiniais laikais. Juos paskatino Maskvoje priimta direktyva, pagal kurią visose sąjunginių respublikų sostinėse turėtų būti pastatyti metro. Buvo imtasi ir tiriamųjų darbų: nuo Geležinkelio stoties iki Gedimino prospekto kasti 50 m gylio šuliniai, imti grunto pavyzdžiai.[1]
Nuo 2007 metų Vilniuje vyksta diskusijos dėl tolimesnio miesto viešojo transporto plėtros būdo pasirinkimo. 2008 m. pradėti kurti du sprendimai: greitasis tramvajus arba metro. 2011 m. pabaigoje buvo priimtas galutinis sprendimas greitajam tramvajui, nes jis yra pigesnis ir labiau atitinkantis miesto keleivių srautą, tačiau metro kūrimo klausimas nebuvo išbrauktas iš darbotvarkės.
Greitojo tramvajaus rėmėjas buvo buvęs Vilniaus meras – Artūras Zuokas (2001–2007 metų kadencijos metu); paskesnis meras – Juozas Imbrasas (2007–2009) – optimaliausiu sprendimu laikė metro.
2014 metų vasarį Lietuvos Vyriausybė pritarė parengtam metropoliteno statybų koncesijos naudojimo įstatymo projektui, bet tuometė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tokį sprendimą vetavo.[2]
2018 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują metro plėtros aktą, kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Šis aktas leidžia privatiems investuotojams pradėti metro tranzito sistemų statybas Lietuvoje. Projektus turėtų įgyvendinti savivaldybės, kurios galėtų nupirkti iki 50 procentų statybos bendrovių akcijų. Projektai būtų vystomi bendradarbiaujant arba koncesijos būdu valstybei ir privačioms įmonėms.[3]
Lietuvos Respublikos vyriausybė 2021 metų balandžio 14 dieną pritarė Susisiekimo ministerijos parengtai išvadai, kuria siūloma nepritarti Seimo nutarimo projektui Vilniaus metropoliteno projektą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu.[4]
Linijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Siūlomos pirmosios trys metro linijos:
| Linija | Maršrutas |
|---|---|
| 1 (raudonoji) | Sudervė ↔ Valakampiai |
| 2 (žalioji) | Pašilaičiai ↔ Stotis ↔ Pašilaičiai (žiedinė) |
| 3 (mėlynoji) | Buivydiškės ↔ Saulėtekis |
Diskusija dėl metropoliteno Vilniuje poreikio[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, jog metro projektas yra per didelė našta Lietuvos ekonomikai ir nėra reikalingas, tačiau Vilniaus metro šalininkai teigia, jog besivystančiam miestui jis gyvybiškai svarbus. Metro Vilniuje išspręstų ne tik ekologines problemas, tačiau ir sumažintų eismo spūstis, nes, kaip tikimasi, daugiau žmonių naudotųsi viešuoju transportu, sumažėtų eismo užimtumas ir CO2 išmetimas Vilniuje.[5]
Metro sajūdis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje veikia ir Vilniaus metropoliteno entuziastų sąjūdis, teikiantis įvairius projektus valdžios institucijoms, taip pat vystantis ir pačią metro projektavimo idėją. Vilniaus metro sąjūdį įkūrė inžinierius Juozas Zykus (1941 - 2021).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Žeimantas. 05 24. Kas trukdo Vilniaus metro statybai?. Lietuvos aidas. Nuoroda tikrinta 2021-11-03.
- ↑ https://www.vz.lt/archive/article/2014/7/25/prezidente-vetavo-metropoliteno-istatyma
- ↑ https://madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/vilniaus-metro-siuloma-pripazinti-ypatingos-svarbos-projektu/
- ↑ https://madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/viesasis-transportas/nuspresta-metro-vilniuje-nebus/
- ↑ http://www.vilniausmetro.lt/apie_vilniaus_metro