Vilniaus metropolitenas

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie šių dienų aktualijas arba ateitį. Informacija gali būti pasenusi (rekomenduotina pasitikslinti šiame puslapyje pateikiamus duomenis).

Vilniaus metropolitenas
Vieta	Vilnius
Transporto tipas	metropolitenas
Pradėtas eksploatuoti	nepradėtas
Sistemos ilgis	planuojama 34 km
Linijų skaičius	3
Stotelių skaičius	apie 25
Geležinkelio vėžės	standartinis

Viena iš planuojamų Vilniaus metropoliteno schemų

Vilniaus metropolitenas (Vilniaus metro) – siūloma metropoliteno sistema Vilniuje, kuri apimtų 3 linijas ir sujungtų tankiausius miesto rajonus požeminiu transportu. Vilniaus metropolitenu siekiama sukurti miesto viešojo transporto stuburą, išspręsti spūsčių problemą, atsižvelgiant į pasaulio didmiesčių transporto sistemos kūrimo praktiką (pasaulyje veikia daugiau nei 160 metro sistemų; dauguma jų yra plečiamos, kuriamos 25 naujos sistemos). Preliminariais skaičiavimais metropoliteno sistemos kaina yra apie 3 mlrd. litų.

Maršrutai

1. Pašilaičiai – Geležinkelio stotis - Oro uostas
2. Pilaitė - Viršuliškės – Katedra
3. Justiniškės – Jeruzalė - Antakalnis.

Projekto įgyvendinimo galimybės

Šiuo metu Vilniuje - kaip ir visoje Lietuvoje - kyla automobilizacijos lygis. Manoma, kad didės miesto gyventojų, dienos gyventojų ir metropolinės zonos gyventojų skaičius. Gatvių tankis Vilniuje yra vienas mažiausių ne tik tarp Europos sostinių, tačiau ir tarp Lietuvos didmiesčių. Dėl to Vilniaus gatvės pasižymi žemu pralaidumo lygiu, nuolat susidaro transporto grūstys, mažėja kelionės greitis, ilgėja trukmė, didėja taršos lygis, mažėja eismo saugumas. Nors Vilniaus miestas nuolat auga (pvz., vien per pirmąjį 2008 metų ketvirtį pastatyta dar 3200 naujų butų), esamos infrastruktūros gerinimas prie bendros susisiekimo padėties Vilniuje prisideda labai nežymiai, menkai.

2006 metų LR susisiekimo ministerijos duomenimis, kasmet Vilniuje transporto grūstyse yra „sudeginama" 1,5 mlrd. litų: 600 mln. litų sudaro išlaidos kurui, 900 mln. litų sudaro laiko kaštai (pvz., 2008 metų patvirtintas Vilniaus miesto biudžetas yra apie 1 mlrd. litų. Manoma, kad metropoliteno statybai pradėti ir išspręsti transporto kamščių problemas Vilniuje užtektų apie 10 kartų mažesnės sumos.

Pagal Naujosios viešosios vadybos fondo atlikti tyrimus metropoliteno dėka mieste gali padidėti (žmonių, transporto judėjimo) srautai, o tai ženkliai didintų nekilnojamojo turto vertę.

Pagal „Vilniaus metro" kūrybinės grupės atliktą galimybių studiją Vilniaus miesto geologinės sąlygos, nors ir nėra idealios, tačiau yra tinkamos kurti metropoliteno tinklą didmiestyje (metro veikia ir yra plečiami nepaisant nepalankesnių geologinių sąlygų nei yra Vilniuje, pavyzdžiui, dėl vandeningų gruntų tokiuose miestuose, esančiuose sraunių upių slėniuose ar uostamiesčiuose kaip Amsterdamas, Berlynas, Hamburgas, Kelnas, Sankt Peterburgas ir kituose).

Remiantis galimybių studija, nebus pakenkta UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčiui. Metropolitenas, esantis po žeme daug giliau nei senų pastatų pamatai nepakenks senamiesčio architektūrai (dėl šiuolaikinių metropoliteno technologijų nebūtų vibracijų, galinčių pakenkti pastatams ar jų pamatams. Europos miestuose su senesniais ir jautresniais kultūros paveldo objektais (senamiesčiais ir kt.) sėkmingai kursuoja metro (pvz., Graikijos sostinėje Atėnuose metropolitenas važiuoja net po Akropoliu).

Nuorodos

• Vilniaus metropoliteno tinklalapis