Vilijampolės ješiva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vilijampolės ješiva
Įkurtas 18821941 m.
Tipas Nevalstybinis
Studentų virš 300 (1899 m.)
virš 500 (1920 m.)
Vieta Vilijampolė
Vilijampolės ješivos rabinai ir mokiniai (1922 m.)

Vilijampolės ješiva, arba Slabados ješiva – judaizmo dvasinė seminarija, 18821941 m. gyvavusi Kauno priemiestyje Vilijampolėje, viena didžiausių ir žymiausių Europoje. Pagal 1935 m. Kauno miesto planą, ji stovėjo Kernavės (buv. Ješiboto) ir Vežėjų gatvių kampe (Panerių ir Veliuonos gatvių apribotame kvartale).[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Visame regione garsėjo Slabados ješiva „Kneset–Israel“ („Izraelio susirinkimas“), pavadinta kurį laiką jai vadovavusio naujos judaizmo krypties Musar (moralė) įkūrėjo rabino Izraelio Salanterio vardu. Ši rabinų seminarija pasižymėjo griežta tvarka ir izoliacija nuo išorės įtakų. 1897 m. joje įvyko skilimas: nuo jos atskilusieji sukūrė naują ješivą „Kneset Bet–Ickach“, pavadintą visų diasporoje gyvenančių žydų vadovo Ickacho Elchanano Spektoriaus (18171896) vardu.

1899 m. Vilijampolės ješivoje mokėsi per 300 būsimų rabinų. Labiausiai suklestėjo po Pirmojo pasaulinio karo – tapo viso regiono ortodoksų centru. 1920 m. čia mokėsi virš 500 asmenų. Kurį laiką jai vadovavo rabinas A. Grodzenskis. Ješiva nesėkmingai bandė gauti aukštosios mokyklos statusą. Įstaigos reikmėms 1934 m. buvo pradėtas statyti naujas trijų aukštų pastatas, tačiau statyba užtruko, neįrengtas pastatas Panerių g. 57 [2] buvo nacionalizuotas 1940 m.

Ješiva veikė iki 1941 m. birželio 23 d. Holokausto metu beveik visi besimokantys ir dėstytojai žuvo. 1945 m. ješiva buvo atkurta Bene Berake.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]