Vanda Aramavičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vanda Aramavičiūtė
Gimė 1936 m. rugpjūčio 29 d.
Ražampolis, Kuktiškių valsčius, Utenos rajonas
Mirė 2017 m. spalio 2 d. (81 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Rokantiškių kapinės
Tautybė lietuvė
Veikla pedagogija
Išsilavinimas nuo 1973 m. pedagogikos mokslų daktarė
Alma mater Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas

Vanda Aramavičiūtė ( 1936 m. rugpjūčio 29 d. – 2017 m. spalio 2 d.) – Lietuvos pedagogė, habilituotoji socialinių mokslų daktarė, VU edukologijos katedros profesorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslus pradėjusi Puodžių pradinėje mokykloje, vėliau mokėsi Kuktiškių septynmetėje, o nuo 1956 m. – Utenos 2-je vidurinėje mokykloje.

1960 m. baigė Vilniaus pedagoginį instituto Užsienio kalbų fakultetą. 1988 m. pedagogikos mokslų daktarė. Nuo 1993 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narė, nuo 2006 m. – akademikė.

19601967 m. mokytojavo Stakliškių vid. m-oje Prienų raj. 19671979 m. dirbo Pedagogikos mokslo tyrimų institute, 19721979 m. sektoriaus vedėja. Nuo 1979 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja, nuo 1993 m. profesorė.[1]

Mirė 2017 m. spalio 2 d. Palaidota tėvų kapavietėje Rokantiškių kapinėse Vilniuje.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nedarnių šeimų vaikai ir jų auklėjimo ypatumai, 1975 m.
  • Ugdymo samprata, 1988 m.
  • Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda, Gimtasis žodis, 2005 m., ISBN 9955-16-006-3
  • Vertybės ir ugdymas: tarp kaitos ir stabilumo: mokslo studija. – Vilnius : Vilniaus universitetas : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – 424 p.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bronislovas BitinasVanda Aramavičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 704 psl.