Vaclovas Šamotulietis

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Vaclovas iš Šamotulio
Gimė	1523 m. Šamotulis, Didžiosios Lenkijos vaivadija
Mirė	1567 m. Vilniuje
Veikla	Renesanso epochos kompozitorius, solistas, poetas
Alma mater	Lubransko akademija, Krokuvos akademija

Vaclovas iš Šamotulio (lot. Venceslaus Samotulinus, lenk. Wacław z Szamotuł, 1523 m. arba 1529 m. – 1567 m. arba 1568 m.) – Renesanso epochos atstovas. Laikomas vienu žinomiausių Lenkijos Renesanso epochos kompozitorių.

Kilmė

Vaclovas iš Šamotulio gimė nedideliame Šamotulio miestelyje, kuris yra netoli Poznanės, Lenkijoje.

Gyvenimo metai

Vaclovas buvo žinomo Lenkijoje muzikos teoretiko ir Renesanso epochos kompozitoriaus Sebastijano iš Felštyno (lenk. Sebastian z Felsztyna) mokinys. Felštynas dabartiniu metu žinomas kaip Skelevkos kaimas, esantis netoliese Lvovo.

Vaclovas mokėsi Lubransko akademijoje Poznanėje, vėliau apie 1538 m. studijavo Krokuvos akademijoje muziką.

1545–1547 m. jis ėjo Trakų kašteliono Jeronimo Chodkevičiaus sekretoriaus pareigas.

Nuo 1547 m. gegužės 6 d. iki 1555 m. lapkričio mėn. dėka savo talento Vaclovas tapo Žygimanto Augusto rūmų dainininku ir kompozitoriumi, lot. compositor cantus. Buvo katalikas, vėliau tapo kalvinistu. Kaip kompozitorius buvo žinomas ir užsienyje.

Nuo 1555 m. lapkričio mėnesio Vaclovas gyveno Vilniuje, kur dalyvavo Mikalojaus Radvilos Juodojo rūmų kapelos veikloje. Mirė apie 1560 metus pagal vienus šaltinius – Vilniuje, pagal kitus – Pinčuve.

Kūryba

Vaclovo kūriniuose gausu lyrizmo, emocionalumo. Jo kūriniai pilni liaudiškų dainų motyvų. Kūryboje atsispindėjo tai, kas buvo artima tos epochos humanistams. Vaclovas bendravo su kompozitoriumi Cyprijanu Bazyliku (lenk. Cyprian Bazylik), kūrė muziką Andriaus Trečieskio eilėms (lenk. Andrzej Trzecieski).

Vaclovas savo tekstus rašė lotyniškai, o tuo metu, kai pasinėrė į kalvinizmą – lenkiškai. Rašė psalmes, motetus. Dauguma jo muzikinių kūrinių parašyti chorui a capella.

Vaclovo kūriniai buvo išleisti Krokuvoje, Niurnberge ir Karaliaučiuje. Nemaža dalis kūrinių neišliko. Išlikę 4 motetai, 7 keturbalsės dainos, iš jo poezijos – 3 lotynų kalba parašyti eilėraščiai.

Motetai

• In te, Domine, speravi (publikuota Niurnberge, 1554).
• Ego sum pastor bonus (publikuota Niurnberge, 1564).
• Nunc scio vere.

Dainos

"Alleluja. „Viešpaties Dievo pašlovinimas“ pagal Vaclovą iš Šamotulio, atlieka Collegium Vocale Bydgoszcz

• Alleluja, Chwalcie Pana Alleluia (Laudate Dominum omnes gentes – Hallelujah, Praise the Lord) Nakłoń, Panie, ku mnie ucho Twoje.
• Kryste dniu naszej światłości (~ 800 m.).
• Błogosławiony człowiek (Beatus vir, qui non abiit…).
• Modlitwa, gdy dziatki spać idą or Już się zmierzka. Tai žinomiausia Vaclovo kompozicija, kurią Henrikas Goreckis panaudojo trims kompozicijoms: Chorale in the Form of a Canon (1961/1984), Old Polish Music (1969), and the First String Quartet (1988).
• Pieśń o narodzeniu Pańskim or Pochwalmyż wszytcy społem.
• Powszechna spowiedź.

Literatūra

• Ливанова, Т. История западноевропейской музыки до 1789 года (Renesanso epocha).
• Сhybiński A., Waclaw z Szamotul. «KM», 1948, t. XXIII.
• Jachimecki Z., Wplywy włoskie w muzyce polskiej, cz 1, Kr., 1911; Opieński H., La musique polonaise, P., 1918.
• Jachimecki Z., Muzyka polska w rozwoju historycznym, t. 1, Kr., 1948.
• Szweykowscy A. i Z., Wacław z Szamotuł – renesansowy muzyk i poeta, «Muzyka», 1964, No 1-2.