Trejybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Švenčiausioji Trejybė. Simono Čechovičiaus (1689–1775) paveikslas Lietuvos Nacionaliniame muziejuje
Švenčiausioji Trejybė Trinidado-anglikonų herbe
Švenčiausioji Trejybė lotyniškai

Švenčiausioji Trejybė (lot. Trinitas) – krikščionybėje vienas Dievas trijuose asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia. Trejybės koncepcija pradėta vartoti apie II a., doktrina išplėtota III a. Trejybės dogma buvo priimta Nikėjos (325 m.) ir Konstantinopolio (381 m.) Bažnyčios susirinkimuose.[1]

Nors Biblijoje žodžio Trejybė nėra, tačiau šis žodis plačiai vartojamas krikščionių teologijoje. Pirmas Trejybės aprašymas randamas 180 metais Teofilo raštuose.

Šventosios Trejybės formulė: Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios. Amen (lot. In nomine Patris, et Filii, et Spiritus Sancti. Amen).

Trejybės terminas yra vartojamas taip pat ir hinduizme, tai yra trys dievybės arba trimurti - Brahma, Višnus ir Šiva.

Šv. Trejybės formulė lotyniškai

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Trejybė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 389 psl.

Vikiteka