Traidžių senosios kapinės
| Traidžių senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Traidžių senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 0,12 ha | ||
| Naudotas | XVIII a. – XX a. pr. | ||
| Žvalgytas | 1959, 1992, 1995 m. | ||
Traidžių senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, Maro kapeliais, Senkapiais – neveikiančios kapinės pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Traidžių kaime (Kretingos seniūnija), 2,1 km į šiaurės vakarus nuo kelio 2303 Kretinga–Kūlupėnai , dešiniajame Pilsupio krante.
Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos kaimo šiaurinėje dalyje, laukuose stūksančioje kalvelėje. Jos ovalo plano, 23 x 22 m dydžio, apjuostos grioviu ir žemių pylimu, ant kurio sukrauti stambūs akmenys. Vidinėje pylimo pusėje auga pušys, o išorinėje, už griovio – lapuočiai medžiai. Viduryje stovi pora kryžių. Kapinių pakraščiuose priversta iš laukų išrinktų stambių akmenų.
Teritorijos plotas – 0,12 ha.
0,67 km į pietryčius – pietus yra Traidžių Prancūzkapis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kapinės įrengtos XVII a. pradžioje, pradėjus kurtis Traidžių kaimui. Nuo XVIII a. pabaigos mirusiuosius pradėjus laidoti Kretingos parapijos kapinėse, senosiose kapinaitėse retsykiais be kunigo buvo laidojami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, šiltinės ir kitų epidemijų aukos.
XX a. pradžioje kapinių kalvelėje gyventojai pradėjo kasti duobes bulvėms saugoti. Jose rasdavo griaučių, kurie jiems atrodė daug stambesni nei žmogaus. Taip atsirado pasakojimas, kad kapinėse senovėje buvę laidojami milžinai.[1]
Nuo seno kapinėse stovėjo keli monumentalūs kryžiai. 1919 m. Vincas Petrauskas pastatė porą naujų kryžių, kapines apjuosė grioviu ir žemių pylimu. Sunykusių senųjų kryžių vietoje 1925 ir 1946 m. buvo pastatyti nauji. 1959 m. buvo belikę 3 kryžiai.[2]
Nuo seno per Šv. Morkaus ir Kryžiaus dienas kaimo gyventojai rinkdavosi kapinėse ir giedodavo giesmes mirusiųjų garbei.
Seniau prie kapinių vėlų vakarą ir naktimis vaidendavosi. Ne vienas praeivis sutemus šalia jų pasiklysdavo: visą naktį iki pat rytmečio gaidžių eidavo aplinkui neatpažindamas kur esąs. Arkliaganiai vengdavo naktimis kapinių kalvelėje miegoti, kadangi vos užmigus nematoma jėga juos išsviesdavo už kapinių.[3]
1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė). 1974, 1982 ir 1995 m. kapinės buvo kartografuotos.
Saugotinas kultūros paveldo objektas, turintis memorialinį vertingųjų savybių pobūdį. 1972–1984 m. buvęs vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV-525).[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 18. – L. 22
- ↑ Julius Kanarskas. Traidžių kaimo kapinės (Kretingos apyl., Kretingos raj.). 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. b. 248. – L. 5-8
- ↑ Kurmaičių apylinkės archeologinių paminklų pasai. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 12. – L. 177
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 250
Objektai, išbraukti iš kultūros paminklų sąrašų. Kretinga, 1985 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas