Anhidritas
Anhidritas, dar vadinamas angelitu – sulfatų klasės mineralas. Chemiškai – kalcio sulfatas CaSO4. Anhidritui reaguojant su vandeniu susidaro gipsas (CaSO4·2H2O).
Kietumas pagal Moso skalę 3,5, specifinis tankis 2,9.
Anhidritas gali būti ir nuosėdinė uoliena, sudaryta daugiausia iš to paties pavadinimo mineralo. Mineralas sudarytas iš romboedrinės kristalinės sistemos ir turi tobulą skalumą pagal tris simetrijos plokštumas. Mineralas randamas kartu su kalcitu, halitu ir sulfidais tokiais kaip galenitas, chalkopiritas, molibdenitas, taip pat pirito gyslose. Dažniausiai randamas druskingose nuogulose kartu su gipsu.
Anhidrito spalva balta, rausva, kartais pilkšva, melsva ar purpurinė. Skaidrus arba pusiau skaidrus. Blizgesys nuo perliško iki stiklinio.
Pirmą kartą buvo aptiktas 1794 m. Plačiai paplitęs Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Anhidritas turėdamas į gipsą panašias savybes naudojamas kaip statybinė medžiaga.
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje randamas piečiau nuo Kauno iki Klaipėdos, tačiau nebuvo eksploatuojamas. 2010 m. lapkritį Lietuvos geologijos tarnyba išdavė leidimą eksploatuoti Pagirių anhidrito telkinį. Arčiausiai žemės paviršiaus gavybai palankiausias anhidritas Lietuvoje paplitęs 155–790 m gylyje ištisiniu 40-60 m. storio klodu Kauno-Prienų apylinkėse ir gilėja pietvakarių kryptimi. Anhidrito kasyba laikoma ekologiškiausia kasybos rūšimi. Kloduose nėra jokių pavojingų dujų, pagrindiniai darbai atliekami po žeme.[1] 2013 m. spalio 24 d. Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino detalųjį kasyklos planą (išžvalgyta 280 mln. t anhidrito ir gipso).[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kauno rajone bus kasamas anhidritas // Kauno diena, 2011 m. lapkričio 5 d. [1]
- ↑ Kada Lietuvoje bus pirmosios anhidrito šachtos atidarymas?
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvoje ruošiamasi išgauti anhidritą, uolieną panašią i marmurą Archyvuota kopija 2010-11-13 iš Wayback Machine projekto.