Osuarijus
Osuarijus (lot. ossuarium, iš ossa 'kaulai') – statinys ar kitokia talpykla mirusiųjų kaulams laikytis.
Turinys |
Vienetinis [taisyti]
Osuarijus – senovinis miniatiūrinis karstas, skirtas mirusiojo kaulams palaidoti. Osuarijai daryti iš molio, alebastro, akmens; dažniausiai pastato, rečiau statulos formos. Osuarijai būdavo puošiami reljefais, tapyba; rasta osuarijų su užrašais. Laikyti nausuose. Osuarijus buvo vienas iš zoroastrizmo laidojimo papročių atributų. Osuarijų randama Irane, Izraelyje, Vidurio Azijoje (Chorezme rastas I tūkstantmečio pr. m. e. ostuarijus).[1]
Masinis [taisyti]
Osuarijus, kitaip dar kaulinyčia - patalpa(-os), dažniausiai bažnytinės paskirties (pavyzdžiui, koplyčios) pastato rūsys arba požeminiai statiniai (pavyzdžiui, katakombos), skirta dideliam žmonių kaulų kiekiui palaidoti.
Pavyzdžiai, nuorodos [taisyti]
- Osuarijus Halštate
- Sedleco (Kutna Hora) osuarijus - kaulų koplyčia 40 000 palaikų
- Paryžiaus katakombos virš 6 000 000 palaikų, (galimai) didžiausias pasaulyje
- Švento Jokūbo bažnyčios Brne osuarijus 50 000 palaikų
Galerija [taisyti]
-
Osuarijus Halštate
-
Sedleco (Kutna Hora) osuarijus - kaulų koplyčia, Švarcenbergų herbo detalė: kovas lesa akį iš turko kaukolės
-
Švento Jokūbo bažnyčios Brne osuarijus - viena iš leidžiamų lankyti patalpų rūsyje
-
Osuarijus Milane
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Osuarijus. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 380 psl.
