Stichinė nelaimė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pinatubo ugnikalnio išsiveržimas, 1991 m.

Stichinė nelaimė – gamtiniai įvykiai (pvz., ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, nuošliaužos), kurie pakenkia žmonių veiklai.

Žmonijos silpnoji vieta, apsunkinanti išgyvenimą užklupus gamtos stichijai yra nesugebėjimas planuoti ateitį arba neturėjimas priemonių padėsiančių apsisaugoti užklupus gamtos stichijai. Visa tai atsiliepia finansų, pastatų ir žmonių netektimi. Praradimų rezultatai priklauso nuo to kaip visuomenė reguos į katastrofą. Tai galima suprasti kaip formuluotę: stichija užklumpa tada, kai atsiranda galimybė būti pažeidžiamu. Gamtos pavojai niekada netaps stichine nelaime, jei vietovė yra nepažeidžiama (pvz., stiprūs žemės drebėjimai neapgyvendintose vietovėse). Kartais terminas gamtos yra ginčytinas, nes kai kuriais atvejais pavojai ir katastrofos nenutinka be žmogaus įtakos. Stichijos poveikio stiprumas taip pat priklauso nuo stichijos dydžio, prigimties (pvz., žaibas gasdina tik mažą vietovę, o smūginiai įvykiai gali sunaikinti civilizaciją).

Gamtos stichijų sąrašas:[taisyti | redaguoti kodą]

Sniego griūtis Jutoje, Timpanogos kalnas
Limpopo upė, pietiniame Mozambike, per 2000 m. Mozambiko potvynį
  • Hidrologinės:
    • Potvyniai (Didysis potvynis 1993 m., Mozambiko potvynis 2000 m.);
    • Sūkuriai (Moskstraumeno sūkurys prie Norvegijos);
    • Stovinčiosios bangos;
    • cunamiai (didžiausias 524 metrų aukščio užfiksuotas netoli Aliaskos).
Jaunas jautukas po pūgos, kovas 1966 m.