Stasys Markonis
| Stasys Markonis | |
|---|---|
| Gimė | 1902 m. gruodžio 26 d. Slabada |
| Mirė | 1973 m. kovo 27 d. (70 metų) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Olga Markonienė |
| Veikla | kunigas, pedagogas |
| Alma mater | 1925 m. Kauno kunigų seminarija |
Stasys Markauskas-Markonis (1902 m. gruodžio 26 d. Slabadoje, Ukmergės rajonas – 1973 m. kovo 27 d. Vilniuje) – Lietuvos kunigas, pedagogas, ateizmo propaguotojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1925 m. baigė Kauno kunigų seminariją, 1929 m. Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. 1937 m. atsisakė kunigystės. 1937–1939 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete. Nuo 1944 m. Ukmergės gimnazijoje dėstė tikybą, 1946–1948 m. Trakų mokytojų, vėliau Telšių mokytojų seminarijų direktorius, 1949–1961 m. Telšių Žemaitės vidurinės mokyklos direktorius. 1961–1971 m. pirmasis LSSR ateizmo muziejaus direktorius. Ateistinėmis temomis skaitė paskaitas, paskelbė straipsnių.[1][2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Didžioji iluzija. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963. – 120 p.
- Sakramentai. – Vilnius, 1964. – 40 p.
- Atlaidai. – Vilnius: Mintis, 1965. – 32 p.
- Netiesą sakote, kunige! – Vilnius: Mintis, 1975. – 224 p.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Stasys Markonis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 513 psl.
- ↑ Stasys Markonis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 696