Stambulo konvencija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) – 2011 m. Stambule, Turkijoje Europos Tarybos parengta tarptautinė sutaris, ginanti žmogaus teises.

Vadinamąją Stambulo konvenciją 2013 m. birželio 7 d. pasirašė ir Lietuva, tačiau Seimas dokumento iki šiol neratifikavo.[1] Panaši padėtis ir Latvijoje – 2016 m. sutartį pasirašiusioje šalyje konvencija nėra įsigaliojusiusi. Sutartis įsigaliojusi Lenkijoje, tačiau ir ten susiduriama su priešprieša, kyla aistros dėl jos atšaukimo. Sutartis jau galioja 37 valstybėse, tarp kurių yra ir 21 Europos Sąjungos narė.[2] 2022 m. liepos 18 d. konvenciją ratifikavo Ukrainos Aukščiausioji Rada.

Pati Turkija, anksčiau Stambulo konvencijai pritarusi pati pirmoji, 2021 m. liepos mėn. ją galutinai atšaukė ir tapo viena šalių, kurios šio dokumento atsisakė.[3]

Daugiausia prieštarų sukėlė terminas lytis socialiniu aspektu (angl. gender) vartojamas tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose ne pirmą kartą. Anot Europos Tarybos, kilo sunkumų verčiant jį į daugelį kalbų dėl tiesioginio atitikmens nebuvimo, bei jo atskyrimo nuo termino lytis fiziniu aspektu (angl. sex), ir tuo kartais buvo naudojamasi siekiant įžiebti prieštaravimus dėl Konvencijos nuostatų ir jų taikymo pasekmių. Europos Taryba pabrėžia, kad Stambulo konvencijoje nenustatomi nauji su lyties tapatybe ar seksualine orientacija susiję standartai, įskaitant ir susijusius su teisiniu tos pačios lyties asmenų partnerystės pripažinimu.[4] Konvencijos oponentai kritikuoja konvenciją dėl moters kaip aukos pristatymo,[5] tiek dėl siekio kuo labiau institualizuoti asmeninius santykius.[6] Anot Serbijoje įsikūrusio žinių portalo Balkan Insight, prieš konvenciją nukreipta kritika stipriausia Vidurio ir Rytų Europos šalyse, ją dažniausiai išsako kraštutinė dešinė ir nacionalkonservatyvių pažiūrų asmenys, jų kritikos objektams beveik nėra pagrindo. „Pasinaudodami dezinformacija, populistine retorika ir apeliavimu į krikščionišką ar islamišką moralę, (kritikai) sugebėjo perteikti punktus, sukuriančius nuoseklią teisinę bazę kovai prieš smurtą prieš moteris, kaip nuodėmingus Vakarų europiečių bandymus primesti savo pernelyg liberalią politiką visuomenėms toliau rytuose“.[7]

2023 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas ratifikavo Stambulo konvenciją.[8]

2024 m. kovo 14 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.[9]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jūratė Juškaitė. „8 dalykai, kuriuos turite žinoti apie Stambulo konvenciją“ manoteises.lt , 2023-04-04.
  2. „Debatai dėl Stambulo konvencijos: estai problemos neįžvelgė, latviai nesiryžta, Lenkijoje kyla iniciatyvos pasitraukti“. LRT. 2021-03-16. Nuoroda tikrinta 2021-03-16.
  3. Laima Vaigė. Stambulo konvencija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.
  4. Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija): klausimai ir atsakymai
  5. Tomas Kačerauskas. „Esu feministas, todėl pasisakau prieš Stambulo konvenciją“. delfi.lt, 2021-03-05.
  6. Nida VasiliauskaitėKodėl nereikia ratifikuoti Stambulo konvencijos“, delfi.lt, 2018-03-18.
  7. „Domestic Violence Treaty Falling Victim to Political Obtuseness“. Balkan Insight. 2020-08-04. Suarchyvuota iš originalo 2021-07-20. Nuoroda tikrinta 2020-08-05.
  8. Europos Parlamentas ratifikavo Stambulo konvenciją (Europos Parlamentas)
  9. „Konstitucinio Teismo verdiktas: Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai“. LRT. 2024-03-14.