Pataisūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lycopodiophyta
Statusis atgiris (Huperzia selago)
Statusis atgiris (Huperzia selago)
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
(Wikispecies-logo.svg Eukaryota)
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Pokaralystė: Stuomeniniai augalai
(Wikispecies-logo.svg Cormobionta)
Skyrius: Pataisūnai
(Wikispecies-logo.svg Lycopodiophyta)

Pataisūnai (lot. Lycopodiophyta) – eukariotų (Eukaryota) domeno augalų (Plantae) karalystės skyrius. Priklauso sporinių induočių grupei.

Nesumedėję žoliniai augalai. Turi apytakinį audinį, kurį sudaro pailgos ir kietomis sienelėmis ląstelės (tracheidės), atliekančios vandens indų funkciją.

Dauginasi sporomis. Jos susidaro įvairios formos krepšeliuose – sporangėse, kurios susiformuoja ant lapų. Dominuoja sporofitas. Lapai su sporangėmis vadinami sporofilais, o be sporangių – tropofilais. Vienų rūšių augalų sporofilai pavieniai, kitų – sutelkti į sporines varputes.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje auga šios pataisūnų skyriaus rūšys:

Klasė. Slepišerainiai (Isoetopsida)

Klasė. Pataisainiai (Lycopodiopsida)

Klasė. Selaginelainiai (Selaginellopsida)

Saugomos rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Dvi pataisūnų rūšys – patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20–30 metų. Dauguma žmonių šių visžalių augalų nepažįsta, todėl juos raunant gali nukentėti patys rečiausieji. Jeigu žali kerai išraunami, toje vietoje kiti pataisai išaugs tik po daugelio metų.

Pataisai įrašyti į LR aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą bei Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašą.

Pagal galiojančius teisės aktus šiuos augalus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais. Pažeidusiems šį draudimą numatyta administracinė atsakomybė.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Gudžinskas Z. 1999: Lietuvos induočiai augalai. – Vilnius. 212 P. ISBN 9986-662-14-1.


Commons-logo.svg Vikiteka: Pataisūnai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka