Sniego tirpimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Augalai, būdami tamsūs, apšviesti saulės įšyla ir tirpdo greta esantį sniegą

Sniego tirpsmas arba sniego tirpimassniego dangos nykimas, kai dėl šilumos sniegas virsta skystu vandeniu. Pagal mechanizmą šis reiškinys yra ne tirpimas, o lydymasis.

Tirpsmo vanduo[taisyti | redaguoti kodą]

Susidaręs vanduo dažnai vadinamas tirpsmo vandeniu:

  • dalis jo susigeria į gruntą ir tampa gruntinio vandens dalimi,
  • dalis teka žemės paviršiumi (paviršinis nuotėkis)
  • dalis išgaruoja.

Sniegas ir ledas gali išnykti ir sublimacijos būdu - tiesiai iš kietos būsenos virsti vandens garais. Šio reiškinio pavyzdys - užšąlusių skalbinių džiūvimas šaltyje.

Įtaka, poveikis[taisyti | redaguoti kodą]

Sniego tirpimo įtaka vandens ciklui skiriasi skirtingose geografinėse vietovėse, tačiau globaliniu mastu tai yra svarbus veiksnys vandens judėjime.

Šaltesnio klimato regionuose sniego tirpsmas pavasarį sustiprina upių bei upelių sroves, taip pat dažnai sukeliami potvyniai, staigus sniego tirpimas gali būti nuošliaužų ir purvo srautų priežastis. Susiklosčius tam tikroms klimato sąlygoms (stiprūs vėjai, papildomi krituliai) sniego tirpsmo sukelti potvyniai gali padaryti daug žalos.

Kai kuriuose pasaulio regionuose, valstybėse (pvz., Šveicarijoje) sniego tirpimas sudaro didžiausią vandens nuotėkio dalį.

JAV vakarinėje dalyje iki 75 % naudojamo vandens kilęs iš sniego tirpsmo: kalnų sniego laukai yra natūralūs vandens rezervuarai, šilto sezono metu atiduodantys vandenį upėms.

Pasitaiko, kad ištirpęs sniegas vėl užšąla, pavirsdamas ledu, kas yra pavojinga gyvenvietėse.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje dažni potvynių dėl staigaus sniego tirpsmo atvejai, ypač Nemuno deltoje. Kitose upėse pasitaiko rečiau. Svarbus veiksnys - papildomi krituliai.