Slavskė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Slavskė
ukr. Славське
Slavske Railway Station.jpg

Slavskė
48°50′55″N 23°26′50″E / 48.84861°N 23.44722°E / 48.84861; 23.44722 (Slavskė)Koordinatės: 48°50′55″N 23°26′50″E / 48.84861°N 23.44722°E / 48.84861; 23.44722 (Slavskė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis: Lvovo sritis Lvovo sritis
Rajonas: Skolės rajonas
Įkūrimo data: 1015 m.
Gyventojų (): 6 436
Altitudė: 600 m
Pašto kodas: 82660, 82661
Tel. kodas: +380 0322
Tinklalapis: www.karpaty.nezabarom.ua
Commons-logo.svg Vikiteka: SlavskėVikiteka

Slavskė (ukr. Славське, rus. Славское) – Vakarų Ukrainos Lvovo srities miesto tipo gyvenvietė, įsikūrusi 600 m aukštyje virš jūros lygio Karpatų kalnuose, 130 km į pietvakarius nuo srities centro Lvovo, šalia rajono centro Skolės. Gyvenvietė yra šalia Opiro ir Slavskės upių santakos. Praeinantis geležinkelis sujungia su pasienio srities centru Užgorodu bei Slovakija ir Vengrija. Gyvena apie 6440 žmonių. Žinoma kaip viena iš didesnių Ukrainos kalnų slidinėjimo centrų.

Kalnų slidinėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Slavskės gatvė

Slidinėjimo kurortu Slavkė tapo dar XIX a., kai ji buvo Galicijos dalimi. Ypač pagyvėjo gyvenimas 1878 m. atidarius geležinkelio liniją „StryjusMukačevė“, austrams pastačius viešbučių priimti turistus. Po 1918 m. čia pradėti statyti pirmieji kalnų keltuvai, tramplinai. Tarybiniais metais Slavskė buvo vienu pagrindinių TSRS nacionalinių rinktinių pasiruošimo centrų. Pastaruoju metu Slavskė pagal aptarnavimo kokybę, nepaisant paslaugų gausos, su Europos slidinėjimo kurortais nekonkuruoja.

Gyvenvietė įsikūrusi žemai slėnyje, ją supa 1200-1400 m aukščio kalnai. Didelė gyventojų dalis užimta turistų aptarnavimo sferoje. Į Trostiano kalno viršūnę veda apskritus metus veikiantis lynų kelias. Pagrindinės slidinėjimo trasos:

  • Trostianas: Ukrainoje pripažinta, pakankamai stačiais šlaitais trasa 1235 m aukštyje tarp patyrusių slidininkų.
  • Politech, FMI – žinomos kaip nedidelio nuolydžio trasos.
  • Grabovec – šalia Graboveco kaimo; trasos pradžia labiau tinkama nepatyrusiems.
  • Varšuva – nuošaliau nuo gyvenviečių, su greitaeigiais keltuvais.
  • Zachar Berkut – ilga trasa su krėsliniais keltuvais, įrengta už 7 km nuo geležinkelio stoties.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]