Skarulių koplyčia
55°04′44″š. pl. 24°18′41″r. ilg. / 55.0788°š. pl. 24.311447°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Jonavos |
| Savivaldybė | Jonavos rajonas |
| Gyvenvietė | Jonava |
| Adresas | Skarulių g. 53 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1899 m. |
| Stilius | liaudies architektūra |
Skarulių koplyčia – nedidelė medinė koplyčia, esanti Jonavos priemiestyje Skaruliuose, šventoriuje prie Skarulių Šv. Onos bažnyčios, anksčiau stovėjusi sovietinės gamyklos G/S „AZOTAS“ (dabar - AB „Achema“) užimamoje teritorijoje. Koplytėlė nudažyta, viduje gausiai papuošta, nerakinama, pritaikyta lankymui ir maldai.
Prie įėjimo į pastatą, lauke, padėtas plokščias slenksčio akmuo su iškaltais skaičiais ir lenkišku įrašu: 1899 S.K.D.W. ŁABUĆ.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1899 m. šalia Skarulių kaimo esančiame gojelyje, pasak vietinių gyventojų, apsireiškęs Jėzus Kristus. Skaruliečiai toje vietoje pastatė medinę kopytėlę, joje patalpino didžiulį kryžių su Nukryžiuotuoju.
Skaruliuose gražiai būdavo švenčiamos Sekminės, visi eidavo į koplytėlę, stovėjusią gretimame miške, vadintame Gojumi. Per Sekmines jaunimas čia rengdavo gegužines. Kunigas su procesija eidavo ne tik iki koplytėlės, bet ir šventinti Neries vandens. Skaruliečiai, suėję į Gojų melsdavosi, atnešdavo gėlių ir žvakių, jomis išpuošdavo koplytėlę, eidavo keliais apie ją. Gojus traukdavo žmones ir kitomis progomis – jaunimas čia per Jonines ieškodavo paparčio žiedo.
Stanislovo Utyros šeimos archyve yra išlikusi 1939 metais daryta nuotrauka su trimis kunigais prie koplytėlės (tarp jų Skarulių parapijos klebonas Pranciškus Vitkevičius).
Pokario metais Skaruliuose nuo 1959 m. buvo įsikūręs kolūkis, gyvenvietė tapo Jonavos priemiesčiu. Sovietmečiu tradicija švęsti koplytėlėje Sekmines nebuvo numarinta, vietos gyventojai į jas gausiai susirinkdavo. 1962 m. už kaimo, prie buvusio Gojaus, imta statyti Azotinių trašų gamyklą. Plečiantis statyboms koplytėlė ėmė kliūti, ji ne sykį buvo perkeliama į naują vietą tolyn link Neries.
Koplytėlė kartu su slenksčio akmeniu perkelta iš Tarasovos (taip buvo vadinama tenykštė jos stovėjimo vieta) į bažnyčios šventoriaus kampą priešais varpinę XX a. devinto dešimtmečio viduryje. Ją suremontavo vietinis gyventojas Petras Zvicevičius. Ji visada buvo atvira lankymui.
Tarasovos Nukryžiuotasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplytėlėje esama stambaus kryžiaus su didele ekspresyvia XIX a. išdrožta Nukryžiuotojo skulptūra. Kryžiaus smailė netelpa patalpoje (paslėpta lubose). Kristaus veidas su užmerktomis akimis ir dvišaka barzda liūdnas ir mąslus. Galvą juosia žemai nuleistas erškėčių vainikas, krūtinės ląsta beveik trikampė, vos nužymėtais šonkauliais, rankų pirštai sugniaužti, rūpestingai išdrožtose kojose išryškintos venos ir sausgyslės. Trumpas klubų raištis suformuotas iš kelių juostų. Iš nugaros pusės skulptūra palyginti labai plokščia. Meninį jos poveikį menkina itin grubus nudažymas.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mūsų kraštas. 130 p., Nr. 13, 2001
- Regina Karaliūnienė. Mano gimtinė gyva atmintyje: (sunaikinto Skarulių kaimo atminimui). 31, 32 p. Jonava: Linotipas, 2005. ISBN 9955-654-02-3
- Marija Matušakaitė, Vidmantas Jankauskas, Klaudijus Driskius. Skaruliai (fotoalbumas). 41, 70, 71, 238–241 p. Vilnius: Tautos paveldo tyrimai, 2010. ISBN 978-609-95156-0-1