Sinusų teorema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sinusų teorema – trigonometrinė teorema, teigianti, kad plokščiojo trikampio kraštinių ilgių ir prieš jas esančių kampų sinusų santykis yra lygus.[1]

Jei trikampio kraštinių ilgiai yra a, b ir c, o kampai priešingi šioms kraštinėms yra A, B ir C, tai sinusų teorema yra tokia:

čia R – apskritimo, apibrėžto apie tą trikampį, spindulys.

Paprastai sinusų teorema naudojama tada, kai žinomi du trikampio kampai ir bent vienos kraštinės ilgis arba žinomos dvi kraštinės ir vienas iš kampų.

Įrodymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trikampis su kampais A, B, C

Tarkime trikampis ABC turi kraštinės a, b ir c bei kampus A, B ir C. Tegul h yra aukštinė, išvesta nuo kampo C iki kraštinės c. Tada:

Iš to seka

ir

Atliekant analogiškus veiksmus su aukštine tarp kampo A ir kraštinės a, gaunama:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]