Kraštinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kvadratas su keturiomis kraštinėmis: AB, BC, CD, AD

Kraštinė – krašto (šono) linija, jungianti du daugiakampio taškus.

Kiek daugiakampis turi kampų, tiek turės ir kraštinių. Dviejų kraštinių susikirtimo taškas vadinamas viršūne.

Kraštinės žymimos viena mažąja raide arba dvejomis didžiosiomis raidėmis, kurios yra gretimi kraštinei kampai.

Erdviniuose daugiakampiuose kraštinė vadinama briauna - tai dviejų plokštumų sandūros linija.

Kraštinių skaičius išgaubtame daugiakampyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kraštinių (briaunų) skaičius išgaubtame daugiakampyje gali būti apskaičiuojamas naudojant Oilerio charakteristiką:[1]

čia V - viršūnių skaičius, A - kraštinių skaičius, F - sienų skaičius. Vadinasi, kraštinių skaičius yra dviem vienetais mažesnis už viršūnių ir sienų skaičių. Pavyzdžiui, kubas turi 8 viršūnes ir 6 sienas, todėl jis turi 12 kraštinių.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Trikampis turi tris kraštines AB, BC ir CA, kiekviena yra tarp dviejų jo viršūnių.

Šis daugiakampis yra kvadratas ir turi 4 kraštines.

Kiekviena kraštinė (vadinama briauna) priklauso dvejoms kubo sienoms.

Kiekviena teserakto kraštinė (briauna) priklauso vienai arba daugiau sienų.



Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Euler characteristic | Polyhedra, Topology, Geometry“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2024-02-03.