Simonas Varkala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Simonas Varkala (lenk. Szymon Warkałło 1863 m. gegužės 2 d. Girininkų kaime, Pakuonio valsčius, Kauno apskritis1949 m. Perstunyje, Lenkija) – lietuvių kilmės Romos katalikų kunigas Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kunigu įšventintas 1886 m. birželio 29 d. Vikaravo Kobyline (1886-90 m.), Lankeliškiuose (1890-95 m.), Miroslave (1895-99 m.), Plonkoje (1899–1900 m.). Tarnavo klebonu Petkove (1900-05 m.), Adamovičiuose (1905-06 m.), Silvanonyse (1906-15 m.), Mogiliave (1918 m.), Teoline (1918-19 m.) ir Perstunyje (1919–1949 m.).

Nors beveik visą kunigavimo laiką praleido ne Lietuvoje, bet palaikė santykius su lietuviais. 1919 m. Augustavo dekanas prašė vyskupo iškelti jį iš Perstunio kaip nelojalų Lenkijai. Klebonaudamas Perstunyje bendravo su vietos lietuviais, todėl, Balstogės vaivados nuomone, jį reikėtų perkelti toliau nuo pasienio. Nors vyskupas Jelbžikovskis ir pažadėjo tai padaryti, bet dėl kunigų trūkumo S. Varkala toliau liko Perstunyje. 1927 m. nesėkmingai bandė gauti Lenkijos pilietybę.

Brolis Juozas Varkala, 1904 m. viešėdamas pas Simoną Varkalą, buvo areštuotas už draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą, turėjo išvykti į JAV, kur tapo žinomu verslininku ir visuomenės veikėju.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]