Minerva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Minerva ir Mūzos

Minerva romėnų mitologijoje – išminties, protingo kariavimo, amatų, verpimo ir audimo, meno ir mokslų deivė. Ji yra dievų tėvo Jupiterio ir Metijos (Metis) duktė. Minerva buvo Romos miesto ir Romos imperijos globėja. Romos imperijoje iš pradžių ji buvo laikoma amatų ir verslo, vėliau taip pat poetų ir mokytojų globėja. Turbūt todėl Ovidijus ją vadino „tūkstančio darbų deive“. Minervą atitinka graikų deivė Atėnė.

Vardas „Minerva“ galėjo kilti iš indoeuropietiškos šaknies „men-“, iš kurios irgi yra kildinami „mentalinis“ ir „mintis (protas)“. Nors ne indoeuropietškai kalbantys etruskai turėjo deivę Minerva, todėl gali būti, kad vardo kilmė nežinoma.

Romėnai Minervos gimimą ir kitus mitus pilnai adaptavo pagal Atėnę. Minima, kad Minerva gimusi neįprastu būdu, o iššokusi iš tėvo kaktos pilnai apsirengusi, su šarvais, ietimi ir šalmu, kaip ir Atėnė.

Meno kūriniuose dažniausiai vaizduojama su šarvais, ietimi ir šalmu.

Kultas[taisyti | redaguoti kodą]

Minerva – italų, ypač sabinų, etruskų ir lotynų garbinama deivė. Pagrindinė Minervos šventė, Kvinkvuatrijos (kovo 19, vėliau nuo kovo 19 iki kovo 23), buvo ypač švenčiama kaip amatininkų cechų ir korporacijų šventė. Šventės metu paprastai nebūdavo jokių pamokų. Vėliau į Minervos paveikslą buvo įkomponuotos ir graikų Atėnės kulto idėjos. Romėnai laikė graikų mitus užbaigta, nesugriaunama sistema ir jie tik ieškojo toje sistemoje vietos visiems romėnų mitologijos įvykiams. Nuo Augusto laikų ji garbinama kaip atnešanti pergalę arba valstybės istoriją vairuojanti deivė. Romoje Minerva greta Jupiterio ir Junonos garbinama kaip viena iš miesto dievybių triados Kapitolyje. Jos šventykla stovėjo Aventino kalvos viduryje (pati pietinė iš septynių Romos kalvų). Šventyklos liekanos mūsų dienos nepasiekė. Antroji šventykla – taip pat iš respublikos laikų – ant Eskuilino (Esquilin) – priklauso prie klasikinių septynių Romos kalvų . Ši šventykla buvo skirta Minervai Medica – gydytojų globėjai. Trečioji šventykla buvo ant Kaplijo (Caplius) – viena iš garsiųjų septynių Romos kalvų. Pastaroji buvo pavadinta „Minerva Capta šventykla“. Minerva Capta reiškia „belaisvė Minerva“. Manoma, kad po to, kai romėnai 241 m. pr. m. e. pagrobė Atėnės kulto paveikslą ir deivės Minervos paveikslui suteikė graikų Atėnės Paladės bruožus, šį epitetą „xenia“ jie išvertė kaip capta – „belaisvė“.

Šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]

Rubens - Mars et Rhea Silvia.jpg Romėnų mitologija

Vikiteka