Nusas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nusas (gr. nus – protas, mintis) – senovės graikų filosofijos sąvoka, kuri reiškia dvasią, intelektą, pažinimo galią, pasaulio tvarkos, dėsningumo principą. Anaksagoras pateikė materialistinę nuso koncepsiją, pagal kurią nusas – materiali jėga, tvarkanti pasaulį. Idealistiškai – kaip pasaulio sielą, idėjų vienovę, formų formą, gryną aktyvumą, pirmąjį postūmį – nusą aiškino Aristotelis. Jo nuso samprata turėjo įtakos sąvokos plėtotei viduramžiais.[1]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Nusas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas
 |
Šis straipsnis apie filosofiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
