Sausgalviai (Kretinga)
| Sausgalviai | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta XX a. tarpukariu | ||
  Sausgalviai |
||
| 55°58′30″š. pl. 21°26′38″r. ilg. / 55.975°š. pl. 21.444°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kūlupėnų seniūnija | |
Sausgalviai – buvęs kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Kūlupėnų geležinkelio stoties, Kūlupėnų kaimo vakarinėje dalyje, prie kelio 2306 Kūlupėnai–Darbėnai .
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Sausgalvis daugiskaitos formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Sawzgalwie, Sawsgalwie, vok. Sausgalwy, liet. Sausgalviai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sausgalviais vadinama vakarinė Kūlupėnų kaimo dalis, esanti šalia Kūlupėnų miško prie kelio į Darbėnus. Čia buvusiame Kūlupėnų miške XVIII a. susiformavo vienkieminis Sausgalvių užusienis. Jame 1821, 1843, 1846 ir 1866 m. buvo po 3 sodybas.[1] Vienoje jų gyveno Adomas Viskontas su žmona Marijona Valančiūte – vyriausiąja vyskupo Motiejaus Valančiaus seserimi.[2] Dvasiniais kaimo reikalais rūpinosi Salantų parapijos Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios kunigai.
Kaimas žymimas XIX a. – XX a. pradžios Rusijos ir Vokietijos imperijos kariniuose topografiniuose žemėlapiuose, priklausė Salantų valsčiui. Po Pirmojo pasaulinio karo priskirtas prie Kūlupėnų kaimo.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m.[3] | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 45 | 40 | 42 | 49 | ||
| |||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 173 - ↑ Julius Kanarskas. Valančiai Kalnalio bažnyčios 1793–1821 m. krikšto metrikų knygoje. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 355
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.