Sadzenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Istorinės Gruzijos regionas:
Džiketi ჯიქეთი
Loo temple.jpg
Šalis: Rusija (Krasnodaro kraštas)
Tautos: zygai, sadzai
Valstybės: Sanigija
Miestai: Sočis
Gruzijos regionai.png

Sadzenas (dar Sadzynas, Sadzinas), kitaip vadinamas Mažąja Abchazija, Ubykija, seniau vadintas Zygija, Džiketija (Jiqueti) – istorinis Gruzijos regionas, esantis istorinės Gruzijos šiaurės vakarų dalyje. Šiuo metu jis yra Rusijos teritorijoje, apima dalį dabartinio Krasnodaro krašto. Abchazai jį laiko vienu iš septynių savo istorinių regionų.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Sadzeno regionas užima derlingas pajūrio žemumas ir už jų esančias aukštumas į šiaurę nuo Abchazijos. Iš vienos pusės jį riboja kalnai, už kurių yra Cirkasija, o iš kitos – Juodoji jūra.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Zygai ir Džiketija[taisyti | redaguoti kodą]

Seniausia regione gyvenusi tauta buvo zygai, dėl ko regionas gavo pavadinimą Zygija, Džiketija. Senovėje regionas buvo iš dalies kontroliuojamas Kolchidės, vėliau Lazikos. Šiai byrant, formavosi vietinė abchazų valstybėlė Sanigija su sostine Candrypšu (pačioje dabartinės Abchazijos šiaurėje), valdoma Canba dinastijos. VI a. ją užkariavo abchazų valstybė Abazgija, buvusi iš karto į pietus, kuri sudarė Abchazijos branduolį.

Nuo VIII a. Sadzenas buvo valdomas Abchazijos karalystės. Nuo XI a. jis priklausė suvienytai Gruzijos valstybei.

Sadzai[taisyti | redaguoti kodą]

Spėjama, kad apie XII–XIV a. dalis vietos gyventojų migravo į šiaurę nuo Kaukazo, taip suformuodami abazinų tautybę. Likusieji gyveno susiskaldę klanais, tokiais kaip kamyšai, arydbai, amaršanai, gečbai, canbai ir kt. Maždaug nuo tada jie žinomi kaip sadzai. Šios tautos yra giminingos abchazams, gyvenusiems piečiau, jų kalbos yra laikomos abchazų kalbos dialektais. Čia gyveno ir ubykai.

XVIII a. visas regionas buvo susiskaldęs tarp daugybės klanų ir smulkių kunigaikštysčių, kurių kai kurios pripažino Abchazijos kunigaikštystės suverenitetą. Dė to vėliau šiai teritorijai prigijo Mažosios Abchazijos pavadinimas. Dėl Turkijos įtakos regione plito islamas.

Kaukazo muhadžirai[taisyti | redaguoti kodą]

XIX a. viduryje Rusijos imperijai užkariavus šiaurės Kaukazą, buvo užimtas ir Sadzenas. Tuo metu stipriai islamizuotame regione veikė musulmonų dvasininkai, kurie ragino palikti netikėlių šalį ir vykti į islamiškas šalis, t. y. Turkiją. Šios informacijos paveikti, daugybė gyventojų iš šio regiono, o taip pat iš Cirkasijos, ėmė masiškai keltis į Turkiją, kur dažniausiai negaudavo jokios paramos. Jie vadinosi muhadžirais. 1864-67 m. išsikėlė daugiau nei 300 tūkst. gyventojų, palikdami regioną ištuštėjusį. Vietinių tautų beveik neliko, kadangi persikėlus į Turkiją jos labai greitai sutiurkėdavo.

Rusijos dalis[taisyti | redaguoti kodą]

Vietoj vietos gyventojų į regioną atsikėlė rusai, Rusijos imperijos laikais ši teritorija buvo ne tik politiškai, bet ir kultūriškai ir etniškai inkorporuota į Rusiją.