Sąsmaukos-Kolumbijos zona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ikikolumbinės Amerikos regionas:
Sąsmauka-Kolumbija
Tairona pendant Louvre 70-2003-14-1.jpg
Šalis: Centrinė Amerika
Tautos: taironai, kunai, pečai, vaimiai, sumai, miskitai, ir kt.
Valstybės: nebuvo

Sąsmauka-Kolumbija (angl. Isthmo-Colombian), alternatyviai vadinama Tarpine Amerikos zona – istorinis-kultūrinis ikikolumbinės Amerikos regionas, esantis dabartinėje Centrinėje Amerikoje. Jis buvo šiose valstybėse: pietryčių Hondūre, rytinėje Nikaragvoje, rytinėje Kosta Rikoje, Panamoje ir šiaurės Kolumbijoje.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Regioną 1971 m. vienas pirmųjų apibrėžė Gordon R. Willey kaip Tarpinę Amerikos zoną. Šis pavadinimas buvo duotas todėl, kad regionas buvo tarp dviejų didžiųjų Amerikos civilizacijų: šiaurėje klestėjo Mezoamerika (regionas lietėsi su Majos ir Centroamerikos) subregionais), o pietuose - Andų civilizacijos Tolimoji šiaurė.

Didžioji regiono dalis yra tankiai džiunglėmis apaugusios sritys, orientuotos į Karibų jūros pakrantę. Nuo vakarinės pakrantės ir čia klestėjusių Centroamerikos kultūrų jį skyrė aukštikalnių zonos ir į jas įsiterpiantys didžiuliai ežerai: Nikaragvos ežeras ir Managvos ežeras. Nuo pietuose buvusių muiskų regioną skyrė aukštikalnės.

Istorija ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Senovinis taironų miestas Ciudad perdida dab. Kolumbijoje
Kosta Rikos akmens rutuliai

Labai ilgą laiką buvo laikoma, jog šis regionas buvo visiškai neišsivystęs. Todėl archeologiškai buvo labai mažai tyrinėtas. Tačiau pastarieji atradimai parodė, jog šioje teritorijoje atsirado vieni pirmųjų Amerikoje keramikos, žemdirbystės pavyzdžių. Taip pat tyrinėjimų metu atrasta ir monumentaliosios architektūros (piliakalniai, aikštės, grįsti keliai), akmens skulptūros, nefrito, keramikos dirbinių pavyzdžių. Vieni žinomiausių vietos kultūrų archeologinių radinių - Kosta Rikos akmens rutuliai, taironų auksas.

Vietos gyventojai lingvistiškai galėjo būti suskirstyti į dvi dideles kalbines šeimas: tie, kurie kalbėjo čibčų kalbomis (pietuose) ir tie, kurie - misumalpano (šiaurėje). Svarbiausios indėnų grupės buvo taironai (Kolumbija), kunai, gvaimiai (Panama), talamankai, uetarai (Kosta Rika), bavinkai (Nikaragva), sumai, pečai (Hondūras) ir daugybė kitų. Skirtingai nei aplinkinių kultūrų indėnai, jie nesukūrė savo valstybių.

Kultūriškai šią teritoriją įtakojo tiek Mezoamerika, tiek Senovės Peru (ypač muiskai). Manoma, kad per regioną galėjo eiti prekybiniai keliai, su juo galėjo jūra prekiauti majai.

Regionas yra tyrinėjamas, atliekami archeologiniai kasinėjimai. Svarbiausi tyrinėjami kultūriniai centrai yra Las Mercedes, Rivas (Kosta Rika), Guayabo de Turrialba, Cutrís, Cubujuquí, Gran Coclé (Panama) ir Ciudad Perdida (Kolumbija).

Po Ispanijos užkariavimo XVI a., dėl savo atokumo regionas buvo silpnai įtakojamas vakarų kultūrų. Iki mūsų dienų čia išliko palyginti didelis vietos indėnų procentas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Archeologiniai tyrimai Kosta Rikoje