Rytų pusrutulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žemės Rytų pusrutulis, pažymėtas geltonai.
Rytų pusrutulis

Rytų pusrutulis (angl. Eastern hemisphere) – Žemės rutulio paviršiaus dalis, esanti į rytus nuo tarptautinio atskaitos meridiano (einančio per Grinvičą (D.Britanija)) ir į vakarus nuo antimeridiano (tarptautinės datos keitimosi linijos, 180-ojo meridiano). Priešingas pusrutulis vadinamas Vakarų pusrutuliu.[1]

Šiuo pavadinimu vadinamos Europa, Azija, Afrika ir Australazija, tuo tarpu Vakarų pusrutulis apima Amerikas. Kultūrine ir geopolitine prasme dažnai reiškia Senąjį pasaulį.

Rytų ir Vakarų pusrutulius skirianti linija yra susitarimo reikalas, skirtingai negu pusiaujas (ekvatorius). Pastarasis yra įsivaizduojama linija idealizuotame Žemės paviršiuje, vienodai nutolusi nuo geografinių ašigalių ir atskirianti Šiaurės ir Pietų pusrutulius.

Pradinis meridianas ties 0° ilgumos ir datos keitimosi linija ties 180° ilguma yra sutartinės pasirinktos linijos, skiriančios rytines ilgumas nuo vakarinių. Šis susitarimas buvo priimtas 1884 m. Tarptautinėje meridianų konferencijoje (International Meridian Conference), vykusioje Vašingtone. Konferencijoje buvo priimta standartinio laiko idėja, pasiūlyta Kanados geležinkelio inžinieriaus Senfordo Flemingo (Sanford Fleming). Naudojant šias demarkacines linijas atskiros Vakarų Europos, Afrikos ir rytų Rusijos dalys atsidūrė Vakarų pusrutulyje, kas sumažino patogumą kartografijoje bei geopolitikoje, kadangi visa Eurazija ir Afrika paprastai laikomos Rytų pusrutulio dalimis. Norint išvengti šių nepatogumų Rytų ir Vakarų pusrutulių ribomis dažnai laikomi 20-asis vakarų ir jam priešingas 160-asis rytų meridianai.[2][3] Naudojant šias ribas Rytų pusrutulis apima beveik visas žemynines Europos ir Afrikos dalis, bet į jį papuola nedidelė šiaurrytinės Grenlandijos dalis (ši sala paprastai laikoma Šiaurės Amerikos dalimi), o nepapuola didesnė Rytų Rusijos ir Okeanijos dalis (pvz., Naujoji Zelandija).
Iki šios tarptautinės konferencijos standartinio laiko priėmimo skirtingos šalys naudojo savus nulinius meridianus, o laikas būdavo skaičiuojamas pagal vietinius meridianus.

Rytų pusrutulio sausumos masė žymiai didesnė, negu Vakarų pusrutulio.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Latitude and Longitude at britannica.com, accessed 2008-05-24
  2. Olson, Judy M. "Projecting the hemisphere", ch. 4 from Matching the map projection to the need; Robinson, Arthur H. & Snyder, John P., eds. 1997. Bethesda, MD: Cartography and Geographic Information Society, American Congress on Surveying and Mapping.
  3. "Eastern Hemisphere". Merriam-Webster's Geographical Dictionary, 3rd ed. 2001. Springfield, MA: Merriam-Webster, Inc., p. 340.