Belucha
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Belucha (rus. Белуха, alt. Muztau) – aukščiausia Altajaus kalnų viršūnė, stūksanti Rusijoje, Kalnų Altajaus srityje, Katūnės kalnagūbryje. Susideda iš dviejų viršukalnių: Vakarų Beluchos (aukštis 4440 m) ir Rytų Beluchos (4506 m). Bendras ledynų plotas ~70 km² (Mionsu, Katūnės, Berelio ir kt.).
Pirmoji į viršukalnę įkopė rusų brolių Tronovų ekspedicija (1914 m.).
