Nosies ertmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nosies ertmės anatomija
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.

Nosies ertmė (lot. cavitas nasi) – didelė netaisyklinga ketursienė ertmė už nosies ir veido viduryje. Ją kaulinė – kremzlinė pertvara dalija į dvi dalis, iš kurių kiekviena pro šnerves jungiasi su išore, o užpakaline dalimi – su nosiarykle (nosiaryklė svarbi sušildant ir išvalant įkvepiamą orą). Nosies ertmės sinusai susisiekia per kanalus su nosies ertme. Anksti gyvenime, jie yra mažesni, o paauglystėje išsiplėčia.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • išorės šnervės kremzlėmis.
  • nosies ertmė (įskaitant nosies landas ir kriaukles).
  • šalutiniai nosies sinusai.

Nosies ertmė iš esmės yra vamzdis su sienele, ribojama kelių kaukolės kaulų. Nosies ertmės sienos: Uodegos: Akytkaulio akytoji plokštelė; Pilvinė: Nuolatinė nosiaryklės. Nugaros: viršutinis žandikaulis ir gomurikaulis Vidurinė: Nosies kaulinė-kremzlinė pertvara, dalijanti nosies ertmę į dvi dalis.

Nosies ertmė – išorinės nosies viduje ir kaukolės veidinėje dalyje esanti didelė porinė ertmė. Pradinė ertmės dalis, ribojama išorinės nosies, yra vadinama nosies prieangiu, (vestibulum nasi), kuris šnervėmis atsiveria į išorę. Visa nosies ertmė užpakalinėje dalyje baigiasi nosinėmis ryklės angomis, atsiverdama į nosiaryklę. Tarp kriauklių (conchae) ir šoninės sienos susidaro (crus laterale) trys nosies landos: Tarp viršutinės nosies kriauklės ir šoninės sienos susidaro trumpiausia viršutinė nosies landa (meatus nasi superior). Tarp vidurinės kriauklės ir šoninės sienos – vidurinė nosies landa (meatus nasi media), Analogiškai po apatine kriaukle – ilgiausia apatinė nosies landa (meatus nasi inferior). Tarp visų kriauklių vidinių paviršių ir nosies pertvaros lieka tik siauras, apie 0,25 cm pločio, vertikalus plyšys – bendroji nosies landa. Nosies ertmės gleivinė gana tvirtai suaugusi su kaulinėmis sienomis. Ją dengia daugiaeilis virpamasis epitelis, kuris labai svarbus einančiam orui apvalyti. Šis epitelis dar vadinamas kvėpuojamuoju epiteliu. Uodžiamosios srities gleivinė storesnė. Gleivinę dengia juntamasis epitelis, kurio pagrindinis elementas yra bipolinės receptorinės ląstelės.

Funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

Nosies ertmė sudaro kvėpavimo organų sistemos pradinės dalies rėmus. Ji išklota gleivinės, kurios gleivinės liaukutės padeda išlaikyti nosį drėgną. Landose yra plaukeliai, kurie padeda filtruoti orą, kuriuo kvėpuojame, blokuoja nešvarumus ir dulkes nuo patekimo į plaučius (virpamojo epitelio plaukeliai svyruodami palinksta ir išstumia gleives su dulkėmis ir mikrobus). Taip pat yra vingiuotos landos, kuriose yra uoslės receptoriai. Praeidamas pro nosies ertmę oras sušyla.

Nosies ertmės pažeidimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Nosies lūžiai.
  • Kraujavimas iš nosies .
  • Nosies pertvaros iškrypimai.
  • Taip pat pažeidžia sifilis, šunvotė, rožė.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]