Rifo respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
berb. Tagduda n Arif
arab. جمهورية الريف‎)
Konfederacinė Rifo genčių respublika
nepriklausoma valstybė
Flag of Morocco 1666 1915.svg
1921 – 1926 Flag of Morocco 1666 1915.svg
Flag herbas
vėliava herbas
Sostinė Aždiras
Valdymo forma respublika
Prezidentas
 1921-1926 prezidentas Muhammad Ibn 'Abd al-Karim al-Khattabi
 1923-1926 premjeras Hajj Hatmi
Era Tarpukaris
 - nepriklausomybės paskelbimas 1921
 - prijungimas prie Maroko 1926 m. gegužės 27 d.
Valiuta rifanas

Rifo Respublika (berb. Tagduda n Arif; arab. جمهورية الريف‎), Konfederacinė Rifo genčių respublika – nepriklausoma berberų valstybė, egzistavusi nuo 1921 m. rugsėjo iki 1926 m. gegužės. Valstybė buvo paskelbta, kai Rifo berberų gentys sukilo ir paskelbė nepriklausomybę tiek nuo Maroko sultono, tiek nuo Maroką valdžiusių ispanų.[1]

Rifo respublikos sostinė buvo Aždiras (Ajdir), o piniginis vienetas – rifanas (angl. riffan). Nepriklausomybės diena buvo rugsėjo 18 d. Gyventojų skaičius – apie 550 000.

Paskelbus nepriklausomybę Rifo respublikos prezidentu tapo Muhammad Ibn 'Abd al-Karim al-Khattabi, trumpiau vadintas Abd el-Krim.

Formaliai Rifo respublika buvo įkurta 1923 m. vasario 1 d., o Abd el-Krim tapo valstybės vadovu. Premjeru nuo 1923 m. liepos iki 1926 m. gegužės 27 d. buvo Hajj Hatmi.

Valstybė buvo panaikinta 1926 m. gegužės 27 d., po to, kai Ispanijos ir Prancūzijos pajėgos, po ilgo Rifo karo, sutriuškino Rifo respublikos pajėgas. Karo veiksmuose Ispanijos pajėgos prieš berberus panaudojo cheminį ginklą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Berberai smarkiai priešinosi Ispanijos ir Prancūzijos įsiveržimams į Maroką. Tačiau berberai nesugebėdavo suvienyti jėgų, vėl prasidėdavo tarpgentiniai kivirčai ir gentinis susiskaldymas. Didysis 1912 m. sukilimas prieš prancūzus buvo visiška nesėkmė, nes jo metu sudarytos sąjungos žlugo per keletą mėnesių.

Vienintelis vadovas Muhammad Ibn 'Abd al-Karim al-Khattabi, buvęs žurnalistas ir kadis, tapo Rifo berberų vadu. Abd el-Krimo vadovaujami berberai daug kartų sutriuškino ispanus ir nustūmė juos į pakrantę, kur liko tik keli ispanų įtvirtinimai. Abd el-Krimas norėjo sukurti laisvą berberų valstybę, kurioje berberams netektų kariauti. Jis siuntė diplomatinius atstovus į Londoną ir Paryžių, bandydamas užmegzti diplomatinius ryšius su Europos valstybėmis. Tai nepadėjo, nes Prancūzija labai nerimavo dėl jaunos berberų valstybės, kuri ateityje galėjo išstumti prancūzus iš viso Maroko, jei tik turės laiko sutelkti pajėgas ir apsiginkluoti. Abd el-Krimas savo veikloje rėmėsi idėja apie visų tautų teisę į laisvę, tačiau ši idėja visiškai nežavėjo kolonijinių Europos valstybių.

1925 m. pabaigoje Prancūzija ir Ispanija ėmė veikti kartu. Suminis jų pajėgų dydis buvo apie 400 tūkstančiai karių. Buvo naudojama keliolika tankų, iki 100 lėktuvų. Ispanų aviacija antskrydžiuose naudojo cheminį ginklą. Rifo respublikos kariuomenė buvo sumušta 1926 m. gegužės mėn. Kariuomenės likučiai partizaniškai kovėsi iki 1927 m. gegužės.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Banknotes of the Rif." imperial-collection.net. Nuoroda tikrinta 2010-03-23.