Riūkiū kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Riūkiū
Paplitimas: Japonija (Riukiu salynas)
Kalbų skaičius: 6
Kilmė:

Japoninės
>Riūkiū kalbos

ISO 639-2:
Japanese dialects-en.png
Klasifikacija: Amami, Mijako, Okinavos, Jaejama, Jonaguni, Kunigami

Riūkiū kalbos, arba riūkiūiečių kalbos, – keletas glaudžiai susijusių Riūkiū salose vartojamų kalbų, artimai giminingų japonų kalbai. Kartu su pastarąja sudaro japonų kalbų šeimą. Jomis kalbama Riūkiū salose.

Nėra vieningos nuomonės dėl Riūkiū kalbų padėties lingvistinėje sistemoje. Labai ilgai buvo laikomasi imperialistinės Japonijos laikais susiformavusios nuomonės, kad šios kalbos tėra japonų kalbos tarmės.

Visgi skirtumai nuo bendrinės japonų kalbos yra tiek dideli, kad japonai šnekančiųjų Riūkiū kalbomis negali suprasti. Teigiama, kad šios kalbos nuo japonų kalbos nutolusios tiek, kiek anglų kalba nuo vokiečių kalbos.[reikalingas šaltinis] Manoma, kad Riūkiū kalbos nuo japonų kalbos atsiskyrė maždaug prieš VII a..[1]

Šiais laikais yra kiek daugiau nei milijonas kalbančiųjų Riūkiū kalbomis, daugumą sudaro senoji karta. Tebėra vaikų, mokančių Riūkiū kalbas ar jų besimokančių, tačiau tik retais atvejais - vaikams gyvenant ne su seneliais ir ne žemyninėje Okinavos dalyje. Kalbos vis dar vartojamos tradicinėje kultūrinėje veikloje, pavyzdžiui, atliekant tradicinę okinavų muziką ar šokius. Yra viena stotis, okinavų kalba transliuojanti žinias.[2]

Kalbos[taisyti | redaguoti kodą]

Nors diskutuojama, kaip išskirti konkrečias kalbas, įprasčiausia išskirti šešias:

  • Amamių-okinavų kalbos. Kai kurių kalbotyrininkų išskiriamas toks pogrupis.
    • Amamių, kuria kalbama šiauriniame Riūkiū salyne (Amami salose). Kalbančiųjų yra apie 130 000. Esama 2 tarmių (šiaurės ir pietų), kai kurie kalbotyrininkai jas laiko atskiromis kalbomis.
    • Okinavų (uchinaaguchi), kuria kalbama didžiausioje Riūkiū salyno saloje Okinavoje ir keliose mažesnėse salelėse. Kalbančiųjų - apie 900 000.
    • Kunigamių, kuria kalbama Okinavos salos šiaurėje. Kalbančiųjų skaičius nežinomas.
  • Sakišimos kalbos. Kai kurių kalbotyrininkų išskiriamas toks pogrupis.
    • Mijakų (myaaku hutsi), kuria kalbama Mijako ir apinkinėse salose. Kalbančiųjų - apie 55 780.
    • Jaejamų (yaima munii), kuria kalbama Jaejamos salose (pietinis Riūkiū regionas Išigakio salos pakrantėse). Kalbančiųjų - apie 44 650.
    • Jonagunių, kuria kalbama piečiausiame Riūkiū regione, Jonagunio saloje. Kalbančiųjų - apie 800.

Kiekviena Riūkiū kalbų grupei priklausanti kalba yra beveik nesuprantama kalbantiesiems kita Riūkiū kalba. Kai kurių posakių pavyzdžiai.

Ačiū Sveiki atvykę
Bendrinė japonų kalba Arigatō Yōkoso
Amamių Arigatesama ryōta Imōrī
Kunigamių Mihediro Ugamiyabura
Okinavų Nifēdēbiru Mensōrē
Mijakų Tandigātandi Nmyāchi
Jaejamų Mīfaiyū Ōritōri
Jonagunių Fugarasa Wari

Naujųjų laikų istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo II Pasaulinio karo pradžios Riūkiū kalbos daugumos žemyninės Japonijos dalies gyventojų buvo laikomos japonų kalbos tarme ar tarmėmis. Tačiau iki Riūkiū salų aneksijos XIX a. pab. niekam nekilo klausimų dėl Riūkiū kalbų nepriklausomo statuso. O II Pasaulinio karo metais Japonijos imperialistinė ideologija tarme laikė net korėjiečių ir palauiečių kalbas. Net ir šiais laikais Riūkiū kalbos pačioje Japonijoje daugelio laikomos viena kalba arba net tarmių grupe.

Riūkiū karalystei praradus nepriklausomybę į Riūkiū kalbas buvo žiūrima paniekinamai, jų mokymasis švietimo įstaigose buvo suvaržytas. Tačiau kitose imperijos dalyse, pavyzdžiui, Korėjoje ir Taivane, kurį laiką net buvo mokoma vietinėmis kalbomis iki kultūrinės asimiliacijos politikos. Okinavoje okinaviškai šnekantis studentas turėjo dėvėti tarmės kortelę (方言札), kaklaraištį su kortele, kurioje nurodoma, kad jis kalba tarmiškai (todėl yra blogas mokinys). Pavzydys buvo paimtas iš XIX a. „verdžunjos“ politikos, ypač palaikytos Žiulio Ferio, kai regioninių kalbų, pavyzdžiui, oksitanų, katalonų ir bretonų kalbų, vartojimas būdavo panašiai suvaržomas prancūzų kalbos naudai (analogiška sistema buvo taikoma ir valų kalbai D. Britanijoje - vališkai šnekantiems Velso mokiniams būdavo prisegamas valų lapelis).

Nors tai ir yra lingvicidas, tarmės kortelių sistema buvo neretai palaikoma okinavų tėvų, kurie vildavosi, kad jų vaikai, atsisakę savo gimtosios regioninės kalbos, ateityje galės lengviau susirasti darbo žemyninėje Japonijos dalyje. Sistema galop buvo panaikinta tik septintajame dešimtmetyje, kai Okinavos salas tebeadministravo JAV.

Pastaruoju metu dėl multikultūralizmo Riūkiū kalbų išsaugojimas tapo Okinavos prefektūros vyriausybės politikos uždaviniu. Tačiau Riūkiū kalbų padėtis nėra labai optimistinė, nes daugumas okinavų vaikų jau šneka vien tik japonų kalba.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Japan Focus: Language Loss and Revitalization in the Ryukyu Islands, Patrick Heinrich, posted November 10, 2005. Also What leaves a mark should no longer stain: Progressive erasure and reversing language shift activities in the Ryukyu Islands, 2005, citing Hattori, Shirō (1954) 'Gengo nendaigaku sunawachi goi tokeigaku no hōhō ni tsuite' [‘Concerning the Method of Glottochronology and Lexicostatistics’], Gengo kenkyū [Journal of the Linguistic Society of Japan] v26/27
  2. [1]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]