Riūkiū karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
琉球國
Riūkiū karalystė
Kinijos duoklininkė ¹
Sacumos vasalė
Blank.png
 
Blank.png
 
Blank.png
1429 m. – 1879 m. Blank.png
 
Blank.png
Flag herbas
Vėliava Coat of arms
Location of Riūkiū
Sostinė Šiuri
Kalbos Riūkiū kalbos, japonų kalba
Religija budizmas, konfucianizmas, čionykštė Riūkiū religija, Šinto
Valdymo forma monarchija
Karalius (国王)
 1429–1439 Shō Hashi
 1477–1526 Shō Shin
 1587–1620 Shō Nei
 1848–1879 Shō Tai
Istorija
 - Suvienijimas 1429 m.
 - Japonijos įsiveržimas 1609 m. balandžio 5 d.
 - Prefektūrų reforma 1871 m.
 - Japonijos imperijos aneksija 1879 m. m. kovo 11 d. d.
 - Okinavos mūšis 1945 m. balandžio 1 - birželio 21 d.
Plotas 2 271 km²
¹ Ming ir Čing dinastijos.

Riūkiū karalystė (okinaviškai 琉球國; rūchū-kuku, jap. 琉球国 = Ryūkyū-koku) – nepriklausoma valstybė, XI-XIX a. egzistavusi Riūkiū salyne ir kitose salose, grandine besitęsiančiose tarp Japonijos Kiūšiū ir Taivano. Nuo XVII a. pradžios mokėjo Japonijai duoklę, o XIX a. pabaigoje buvo prijungta prie Japonijos. Dabar dauguma senosios karalystės teritorijos priklauso Japonijos Okinavos prefektūrai.

Svarbiausia karalystės sala buvo Okinava, kur ir buvo įsikūrusi sostinė Naha.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Riūkiū karalystės gyventojai buvo Japonų kalbai giminingomis Riūkiū kalbomis kalbančios tautos, save vadinančios učina arba učinančiu. Dėl ideologijos, išlikusios nuo japonų nacionalizmo laikų, šios kalbos kartais laikomos japonų kalbos dialektais (iki Antrojo pasaulinio karo taip buvo žiūrima ir į visai negiminingą korėjiečių kalbą). Šiais laikais mokslininkai Riūkiū kalbas ir jomis kalbančius žmones linkę traktuoti kaip keletą atskirų kalbų ir tautų. Kaip ir japonai, riūkiūiečiai susiformavo Jajoi laikotarpiu, maišantis austroneziečių ir atsikėlėlių iš žemyno substratams. Nuo to laiko vystėsi savarankiškai.

Učina išplėtojo savitą kultūrą, turėjo savitą religiją, pagrįstą gamtos dievybių garbinimu. Šventikės čia buvo moterys, vadinamos noro.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuri rūmai Nahoje, iš kurių valdė Šio dinastija

Nuo XII a. salose buvo statomos gynybinės pilys gusuku, valdomos vietinių kunigaikščių, formavosi prekybinė sistema.

Valstybės įkūrimas siejamas su Šiunten dinastija. Jos pradininkas Šiunten, pabėgėlis iš Izu Oshima salos, 1187 m. apsistojo Okinavos saloje.

XIV a. prasidėjo Sanzan laikotarpis: Okinavos saloje susidarė trys atskiros karalystės - Hokuzan, Čiūzan ir Nanzan, turėjusios artimus santykius su Kinija. Viduriniojoje iš jų, Čiūzan, į valdžią atėjo Šio (尚) klanas, o jo atstovas Šio Hači 1429 m. suvienijo salą ir įkūrė Šio dinastiją.

XV-XVI a. Riūkiū valstybė klestėjo labiausiai, kai kontroliavo visą ilgą salų grandinę, tuo metu išgražėjo sostinė Naha, buvo pastatyti vadovų rūmai Šiuri.

Oficiali Riūkiū karalystės vėliava 1875-1879

Tokugavai, suvieniję Japoniją, atsigręžė į klestinčią Riūkiū karalystę. 1609 m. Sacumos žemės valdytojas buvo pasiųstas užkariauti Riūkiū, ir jam tai pavyko: nuo to laiko Riūkiū karalystė buvo priversta mokėti duoklę Japonijai. Įdomu, kad tuo pat metu ji mokėjo ir duoklę Kinijai. Ši valstybė tuo pat metu tapo vienu iš svarbiausių prekybos tarpininkų tarp Kinijos ir Japonijos.

1879, po Meidži reformų, karalystė galutinai prijungta prie Japonijos.

Prekyba[taisyti | redaguoti kodą]

Nahos uosto vaizdas

Didžiausio klestėjimo laikais Riūkiū salynas buvo tikra prekybinė imperija, o sostinė Naha – prekybinė jūrų sostinė. Ši valstybė buvo prekybos tarpininkė tarp Kinijos, Japonijos ir Pietryčių Azijos.

Korėjiečiai, 1477 metais netyčia užklydę į Riūkiū salas, paliko savo rašytinių atsiminimų apie šią valstybę. Juos stebino Nahos tarptautiškumas: čia galima sutikti kinų, japonų, javiečių, siamų, palembangų, sumatriečių ir iš visos Rytų Azijos malajų .

Iš Japonijos Riūkiū supirkdavo sidabrą, japoniškus kardus, lako dirbinius, širmas, iš Kinijos – kinų medicinos produktus, keramiką, audinius, monetas, o iš Pietryčių Azijos šalių – medieną, raganosių ragus, drambio kaulą, cukrų ir geležį.

Riūkiū prekybinės galios apsilpo XVI a. pabaigoje, kai kinai ir europiečiai pasidarė vis stipresni konkurentai .

Visuomenė[taisyti | redaguoti kodą]

Visuomenė buvo skirstoma į tris luomus:

  • Karališkasis – kuriam priklausė Šio dinastijos atstovai, princai odži ir jų palikuonys adži.
  • Privilegijuotieji (šizoku) – kuriam priklausė kunigaikščiai uekata, samurajai pečin, kaimų valdytojai satunuši ir čikudun.
  • Paprastieji (heimin).

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūriškai Riūkiū nuo seno patyrė tiek Japonijos, tiek Kinijos įtaką. Iš japonų jie perėmė raštą ir skiemenines abėcėles, iš kinų – kulinarines, architektūros, muzikines tradicijas. Karalystėje susiformavo savita okinavų virtuvė, okinavų architektūra. Ypač karalystėje klestėjo muzikos menas. Vadinamoji okinavų muzika ir dabar labai populiari Japonijoje ir daugybėje kitų pasaulio šalių.

Riūkiū susiformavo ir karatė sportas, kilęs tada, kai šalį kontroliuojant Sacumos žemės kunigaikščiams buvo draudžiama vietiniams samurajams pečin nešiotis ginklą.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka