Raka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Raka
arab. الرقة ‎
ArRaqqahRoofTops.jpg
Miesto panorama

Raka
35°57′0″N 39°1′0″E / 35.95°N 39.01667°E / 35.95; 39.01667 (Raka)Koordinatės: 35°57′0″N 39°1′0″E / 35.95°N 39.01667°E / 35.95; 39.01667 (Raka)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Sirijos vėliava Sirija
Muchafaza: Rakos muchafaza
Gyventojų (2008): 191 784
Altitudė: 250 m
Commons-logo.svg Vikiteka: RakaVikiteka

Raka (arab. الرقة = ar-Raqqa) – miestas šiaurinėje Sirijoje, 160 km į šiaurę nuo Alepo, Eufrato kairiajame krante; muchafazos centras. Verčiamasi žemės ūkiu, apylinkėse išgaunama nafta. Netoli Rakos ant Eufrato įrengta hidroelektrinė. Yra nedidelis istorijos muziejus, Abasidų rūmai ir didžioji mečetė (pastatyta VIII a.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas įkurtas tarp 242-244 m. pr. m. e. Seleukidų valdovo Seleuko II Kaliniko. Pradžioje miestas vadintas Kalinikosu (arba Kalinikumu), o Bizantijos laikais buvo vadinamas Leontoupoliu (imperatoriaus Leono I Didžiojo garbei). 542 m. miestas sugriautas Sasanidų antpuolio metu, bet valdant Justinianui I atstatytas. VI a. Kalinikosas tapo Sirijos krikščionybės centru. Čia įsikūrė Šv. Zachiejaus vienuolynas bei Bizūnos vienuolynas.

639 m. miestą užėmė arabai, jis imtas vadinti Raka. 771772 m. Abasidai prie Rakos įkūrė karinį garnizoną, o 796 m., valdant Harūnui ar Rašidui, Raka tapo imperijos sostine. 809 m. sostinę grąžinus į Bagdadą, Raka liko vakarinės imperijos dalies sostine. IX-XII a. miestas dėl karų, antpuolių nuskurdo. XII–XIII a. pr. miestas vėl suklestėjo, bet 1260 m. buvo sunaikintas mongolų.

Raka vėl pilnai atsikūrė tik 1864 m., kaip beduinų ir čečėnų gyvenvietė. XX a. vid. suklestėjo dėl medvilnės bumo.