Dujotiekis

Aukšto slėgio dujotiekis ties Gaižiūnais

Dujotiekiai rytinėje Baltijos jūros dalyje

Statybininkų kaimelis prie Jamburgo dujų telkinio Sibire (1986 m.)

Dujotiekis – inžinerinių įrenginių sistema degiosioms dujoms tiekti iš gavimo ar gaminimo vietos į vartojimo punktus. Dažniausiai dujotiekiu tiekiamos gamtinės dujos, rečiau dirbtinės ar suskystintos gamtinės dujos.^[1]

Dujotiekių rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai dujotiekiai yra skirstomi į šias kategorijas:^[1]

Pagal slėgį dujotiekyje – magistraliniai (dujos tiekiamos miestams, gyvenvietėms, pramonės įmonėms), skirstomieji (paskirsto jas miestuose) ir vidaus (paskirsto dujas gyvenamųjų namų, pramonės ir kitų pastatų viduje).

Magistralinį dujotiekį dažniausiai sudaro didelio skersmens (iki 1420 mm) plieniniai vamzdžiai, dujų kompresorinės transportuojamų dujų slėgiui padidinti, dujų talpyklos, kuriose kaupiamos dujos, kai jų suvartojama mažiau (pvz., naktį), dujų skirstyklos, kuriose tikrinami dujų parametrai, sumažinamas slėgis ir jos paskirstomos į skirstomąjį tinklą, ryšių linijos, pagalbiniai ir aptarnavimo įrenginiai. Magistraliniu dujotiekiu paprastai tiekiamos iki 5,5–8 MPa suslėgtos dujos.

Skirstomasis dujotiekis būna didelio, vidutinio ir mažo slėgio. Dujų slėgį sumažina ir palaiko jį pastovų dujų slėgio reguliavimo punktas. Iš mažo slėgio skirstomojo dujotiekio dujos tiekiamos į gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų, mažų įmonių vidaus dujotiekių tinklus, iš vidutinio ir didelio (papr. iki 0,6 MPa) slėgio – į pramonės įmonių, katilinių, elektrinių vidaus tinklus.

Skirstomojo dujotiekio tinklas būna šakotinis, kai dujos vartotojams tiekiamos tik iš vienos pusės, ir žiedinis, kai jos tiekiamos iš abiejų pusių uždaru žiediniu tinklu. Šiuo atveju dujų slėgis būna vienodesnis, be to, patogiau tikrinti, remontuoti.

Pagal dujotiekio tiesimo tipą – antžeminiai, požeminiai ir povandeniniai.

Pagal spaudimą dujotiekyje – magistraliniai dujotiekiai skirstomi į pirmos kategorijos (iki 10 MPa) ir antros kategorijos (iki 2,5 MPa); skirstomieji dujotiekiai į aukšto (nuo 0,3 MPa iki 1,2 MPa), vidutinio (0,005 MPa iki 0,3 MPa) ir žemo (iki 0,005 MPa) spaudimo.

Vamzdynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magistralinio ir skirstomojo dujotiekio vamzdynas dažniausiai klojamas po žeme (>0,8 m gylyje) arba upių, ežerų dugne, kai kada virš žemės ant estakadų, pvz., daugiamečio įšalo rajonuose, pelkėse, dykumose, t. p. kai dujotiekis kerta upes, kanalus, griovas. Plieniniai dujotiekio vamzdžiai izoliuojami bituminėmis arba polimerinėmis izoliacinėmis medžiagomis, t. p. turi apsaugą nuo elektrocheminės korozijos.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmaisiais m. e. amžiais Kinijoje gamtinės dujos buvo tiekiamos bambukiniais vamzdžiais. XVIII a. pab. Europoje dujotiekiui buvo naudojami ketiniai vamzdžiai. XIX–XX a. paplito plieniniai vamzdžiai, nes jais galima tiekti labiau suslėgtas dujas.^[1]

Pirmasis tolimo tiekimo (3300 km) magistralinis dujotiekis iš 600 mm skersmens vamzdžių nutiestas 1944 m. JAV. Didelius magistralinių dujotiekių tinklus turi JAV, Kanada, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Rusija, Kazachstanas.^[1]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Lietuvos dujotiekiai.

Lietuvoje pirmasis dujotiekis, magistralinio dujotiekio Dašava–Minskas atšaka Ivacevičiai–Vilnius nutiestas 1961 m. Nuo šio dujotiekio vėliau nutiestos atšakos į kitus Lietuvos miestus.

Lietuvoje 2003 m. buvo 1676 km magistralinių dujotiekių. Vamzdžių didžiausias skersmuo 1200 mm, tiekiamų dujų slėgis 5,5 MPa. Magistraliniais dujotiekiais Lietuva sujungta su Rusija, Baltarusija ir Latvija.^[1] 2012 m. parengta Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties verslo aplinkos analizė. Tokia jungtis integruotų Baltijos šalis į Europos Sąjungos dujų rinkas, padidintų gamtinių dujų tiekimo patikimumą ir išplėstų rinkos galimybes. Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungties ilgis siektų 562 km. Šios jungties pajėgumai leistų ja į Baltijos šalis transportuoti iki 2,3 mlrd. m³ dujų per metus.^[2]